2015-08-30

Pencininkas ir balvonas

   Oi kaip seniai nerašiau. Gal dėl to, kad vaikai užaugo ir nebėra iš ko pasijuokt? Nors kartais nutinka koks vienas kitas juokelils. Neseniai buvom atostogaut Ventspilyje. Pasistatėm palapinę, pabuvom pajūry. Kažkurią dieną nušlepsėjom iki parduotuvės. Stovėjimo aikštelė išgrysta tokiom plytelėm ir vietos invalidams ne nudažytos kaip pas mus, bet taip labai gražiai išdėliotos tomis pačiomis tik kitos spalvos plytelėmis. Dainai pirmoji pamatė tą ženklą ir sako:
   - Ei, žiūrėkit, koks gražus pensininkas!
   - Kur?
   - Na va, ten! Ant žemės guli!

   O apie balvoną tai čia vakar ir vėl gi Daina išsireiškė. Lina kažką skaitė internete, o aš eidamas pro šalį viana akimi užkliuvau už pavadinimo "Vilnius be 'balvonų'". Ten kažkas apie tas statulas kurios buvo ant žalio tilto. Garsiai perskaičiau, sakau:
   - ale rimtai, koks įdomus tas žodis 'balvonai'...
Tada Daina:
   - Koks įdomus? Taigi pats tą žodį vardojai dažnai. Girdėjau ankščiau!
   - Na, - sakau, - gal ir vartojau, bet tikrai ne dažnai. Nors apskritai nepamenu, kada aš taip sakiau?
   - Na tu sakiai gi, kai numiršta žmogus jis tada buna balvonas.
Na aišku skaniai pasijuokėm, o Daina turėjo omeny žodį "lavonas".

Komentarų nėra: