2012-03-29

Night out

Labai jau seniai rašiau, tagi vakarykštis, o gal net šiandieninis svarbesnis įvykis ;)
Vakar Lina ėjo su vaikais į lauką ir nusprendė pasiimt Kicę kartu. Kaip ne kaip jau pavasaris, beveik sausa aplink. Žodžiu ganėsi ganėsi ta Kicė, o kai tik atėjo laikas eit namo ji tik šmurkšt po mašina ir sėdi. Na taip Lina ją ir paliko ten, manėm vėliau nueisim rasim. Kur gi ji pasidės.
Po kelių valandų, jau sutemus, pasiėmiau prožektorių ir išėjau ieškot jos. Ir "akurat" pakako keletą sykių pašaukt ji strykt iš po mašinos ir išlindo. Pasiėmiau aš ją, nešu namo, priėjau prie laiptinės durų, tada ji strykt ir nušoko. Atidariau duris, ta užėjo į vidų. Galvoju: - na va kokia protinga, palaksė, padurniavo ir dabar pati namo pareis, žino saiką... Nespėjau pabaigt jos git mintyse kaip ji apsisuko ir pro beužsidarančias duris iššoko lauk. Dar vos uodegos neprisignybo. Na, aišku, aš iš paskos, o ji taip paeina pora metrų, atsisuka ir tupi. Kai tik prieinu arčiau ji vėl pora metrų į priekį. Žodžiu taip ir "datūpčiojo" iki pat tos mašinos kur ir radau ją. Tada vėl palindo po mašina ir nė iš vietos. Prieinu iš vienos mašinos pusės, ji pereina į kitą. Apeinu iš kitos, o ji vėl į priešingą. Laksčiau laksčiau aplinkt tą mašiną kol nenusibodo. Nusilaužiau krūmo šaką, maniau arba žaidimais arba baksnojimais vistiek iškrapštysiu. Ale niekaip. Tada pasikviečiau Liną į pagalbą. Ji iš vienos pusės aš iš kitos, gaudėm stumdėm - rezultatas tas pat. Laksto ji po tom mašinom, tai po viena tai po kita, aš voliojuosi ant žemės, visas išsimurzinau. Galiausiai ji įlipo į medį. Kai pribėgom (nes jau ramiai vaikčtiot ir negązdint jos atsibodo) ji strykt ir vėl po kažkuria mašina. Na ir pastipk, - galvojam, - ryt rasim tave. Vistiek išalksi, o pelių, turbūt, gaudyt dar pati nemoki. O gal dar ir nuo kokio vietinio katino į prandą gausi. Gryši kaip didelė.
Paryčiais, apie puse šešių, Lina pravėrė langą, kad gryno oro įeitų. Tai Kicės kniaukimas net už žadintuvą buvo garsesnis :) Aš tai labai tingėjau eit, galvojau dar tegu pakiurkso iki atsikelim, bus pamokėlė geresnė, bet Lina vistik nuėjo. Pakako vieną syk pašaukt ji iš po mašinos išlindo ir, sakė, tokiom pilnom priekaišto akim  tik "miaaaauuuuu", daug maž: "čia gi šalta, šlapia, namo noriu...". O lauke kaip tik lijo, ir tikrai nebuvo šilta. Šį kar be jokių išsidirbinėjimų leidosi paimama. Kai Lina ją paleido uždariusi laiptinės duris, tai ta kaip propkė nulėkė į viršų. Gryžus pavalgė, pagėrė ir, sakė, beveik visą dieną gulėjo savo namelyje (vaikai čia tokį prieš kelias dienas sukonstravo iš kartoninės dėžės, su langais, su stogu, padabintą visą blizgučiais :] ). Ir dar dabar guli ten murzina visa, nulipa tik pavalgyt. Matyt pakankamai efektinga pamoka buvo :)