2010-01-10

Būsi mažas

Vakar pietums Lina fritiūrinėj iškepė vištienos sparnelių ir bulvyčių. Aišku šiek tiek liko, tai vakare žiūrėdamas filmą graužiau tuos sparnelius. Ir taip begrauždamas kaip kandau sau į žandą, kad net surikau! Na laaabai jau skanu buvo! Laižau žandą ir sakau Linai:
- Turbūt net kraujas bėga. - Čia išgirdo Daina ir sako:
- Tai tau dabar kai išbėgs visas kraujas, tai tu pasidarysi mažas!?

Šiandien Lina sugalvojo patrumpint man naujų džinsų klešnes. O tie džinsai tokie margi - viršus šviesus, apačia tamsi. Daina pamatė ir sako:
- Žiūrėk, tavo džinsai šlapi!

Kai tik pasisekdavo nugirsti kažką panašaus, stengdavaus užrašyti protingas frazes ar tiesiog keistas vaikų mintis arba tiesiog papildydavau vaikų žodynėlį.

2010-01-06

Metų galas

Kaip ir priklauso, Kalėdos stebūklų metas. Visokie nuotykiai ir dovanos. Šiemet Kalėdų proga gavau akmenų inkstuose. Tiksliau sakant dovanų gavau kurkas anksčiau, bet po eglute... tfu.. po inkstu pajutau tik po kalėdų :) Sekmadienį darbe dar padirbėjau taip normaliai, o pirmadienio rytą jaučiu, kad į darba jau nebenueisiu. Iš pradžių supanikavau, nes nesupratau kas vyksta. Labai nesmagus jausmas ir tikrai labai skauda.
Lina paskambino į greitąją. Po valandėlės jau linksmai lėkiau AMBULANCE mašinėlėj. Ligoninėj padarė tyrimus ir rado akmenuką pakeliui iš inksto į šlapimo pūslę. Tai vat tas žvyro gabalas man ir kartino gyvenimą. Į subinę gavau keleta adatų nuo skausmo ir pižamą. Paguldė, suvarvino kelis litrus fiziologinio tirpalo į veną. Kažkoks keistas ritualas. Iki šiol man neaišku kam tas skystis reikalingas? Juk atvykau ne išsekęs kažkoks ir neperkaręs. Na nesvarbu. Reikia tai reikia. Gal paprasčiausiai planus daro :) Žodžiu, pagulėjau 3 dienas ir daktaras davė siuntimą į diagnostikos centrą Grybo gatvėj, ultragarsu padaužyt per akmenį.
Akmeskaldys kaip supratau Balčiūnas. Toks labai linksmo būdo žmogelis. Didelis, žemu balsu ir lėtai, bet vien tik juokeliais kalbantis dėdė. Papasakojo apie patranką su kuria šaudys į akmenį ir pradėjo. Gal po pusvalandžio jau stovėjau prie kasos langelio ir reiškiau dėkingumą litukais už paslaugą. Su visom ligonių kasų ir SEB gyvybės draudimo kompensacijom kainavo 370 Lt.
Kad suprasčiau kaip veikia aparatas, urologas pasiūlė pažiūrėt tokį seną filmą pastatytą pagal kažkokio kito Tolstojaus romaną "Inžinieriaus Garino hiperboloidas". Įrenginio veikimo principas neįtikėtinai paprastas - kaip prožektoriaus reflektorius. Plaktukų smūgius reflektorius atspindi artimąjame židinyje ir koncentruoja tolimąjame. Kadangi tie plaktukai ir reflektorius patalpinti pūslėje su skysčiu, o žmogaus kūną irgi sudaro 70% vandens, todėl atsimušusios bangos nuo reflektoriaus iki antrojo židinio nukeliauja su labai nedideliais nuostoliais. Taigi tas akmenukas, jei buvo taikliai nutaikyta rentgeno ar echoskopo pagalba, gauna panašų smūgį, koks buvo sugeneruotas plaktukų artimajame židinyje. Kad subyrėtu akmenukas pakako 700 smūgių. Gydytojas planavo dvigubai daugiau. Matyt akmuo buvo ne granitas, o kreida :)

O va čia keli kadrai iš vaikų eglučių:










Ir pagaliau 2010


Ir pagaliau 2010