2010-12-20

Pabėgo, o gal pelės nunešė...

Seniai seniai, na gal netaip jau ir seniai, kai vaikai nesusitvarkydavo žaislų aš jiems sakydavau:
-Susitvarkykit, nes ateis pelės ir nusineš žaisliukus, tada ryte ieškosit ir neberasit.
Aišku kelis kartus "taip ir nunešė". Poto ieškojo, nerado, kitą naktį pelės grąžino, na dzin... Dar kartais Daina arba Giedrė, kai ko nors ieško tai labai įkyriai klausinėja ir verčia mane arba Liną ieškoti jų žaislų. Man aišku greit nusibosta tai aš tiesiog pasakau:
-Žinot ką, turnųt pabėgo tie jūsų žaislai. Vat ėmė ir pabėgo...
Tai va, dabar po truputį viskas verčiasi aukštyn kojom :) Daina Su Gedre karatais mėgsta apsiauti mano ar Linos šlepetes ir makaluotis po kambarius. Sėdžiu, žiūriu teliką. Ateina Giedrė, apsiauna šlepetes mano. Na ir po kurio laiko, žinoma, viena šlepetė gryžo kita kažkur liko. Pradėjau ieškot. Nerandu. Klausiu Giedrės:
-Giedre, - sakau,- tai kur tu dabar mano šlepetę nujojai?
-Nežinau.
-Tai gal vis tik matei kur nors, vaikščiojai gi neseniai?
-Nežinau, - tada atsuka į mane delnus, įtraukia kaklą į pečius ir priduria su tokia "chitra" intonacija, - tai gal pabėgo kur nors,... o gal pelės nunešė...

Kitos naujienos. Jau turbūt mėnuo su trupučiu kaip turim naują mašiną Dodge Grand Caravan 3.8l 2005m. Ilgai ilgai svajotą ir sapnuotą, PAGALIAU!!! Aišku, reik truputį paremontuot, bet berods variantas nuskilo. Pirmam remontui jau paaukojau 2 gabaliukus. Pakeičiau vandens pompą, generatoriaus diržą, įtempėją, stabilizatoriaus traukes, įvores. Silberauto apžiūrėjo dėžę - sakė švari graži. Šitam modelyje, berods, nusiima greičių dėžės dugnas ir ten yra magnetas prie kurio turi prilipt visos "dzindros". Tik vat bėdelė - lauko temperatūros daviklis matyt pasibaigė, o gal kai keičiau priešrūkinę lempą paklibinau laidus. Tai dabar bendradarbis juokiasi, kad pas mane rodo Čikagos temperatūrą - +18 +24 ir panašiai.

Praeitą pirmadinį nevežiau su tralu Hondą į Kauną, į Daivantą. Šiandien skambinau - sako pas tave dėžėj vandens papuolė ir visos guminės dalys išbrinko, diskiukai padilę neblogai ir dar kažkoks krumpliaratis aptrupėjęs. Meistras sakė, jog, berods, tokią pat dėžę turi išardytą dalims, tai gal ras ir krumpliaratį, nereiks naujo užsakinėt. Ryt sakė paskaičiuos kainas ir pasakys kiek visas džiaugsmas kainuos.
Kaip ir dvi mašinas turim dabar, ale va penktadienį reikėjo važiuot iki poliklinikos tai vistiek takso paslaugų reikėjo, nes abi servise buvo :) Na bet jau kai gryš Honda tai tada viskas atsistos į savo vėžes.

Tai tiek šiam kartui sakiau daug nerašysiu ale pripyliau vistiek. Video dar nekelsiu, neprieinu :)

2010-10-31

3 mėmesiai

Na va. Netruko prabėgt 3 mėnesiai. Baigėsi mano bandomasis laikotarpis. Net nežinau, chebra sako, kad viskas normaliai, o man po SEB`o atrodo, kad aš ten visai nieko neveikiu. Taip viskas iš lėto vyksta. Kad padaryt realų darbą užimantį 10 minučių reikia "kalną" formų užpildyt, suorganizuoti patekimus kažkam kažkur, gauti leidimus apskritai tą darbą daryti. Iš tiesų dar labai sunku kažką taisyt, ko neesu gyvai matęs. Čia aš apie serverius. Man daug paprasčiau, kai aš įsivaizduoju, kaip tas dalykas atrodo, kaip pajungtas. Na bent vieną kartą bučiau matęs ir tai lengviau būtų. Dabar tie serveriai galas žino kur. Vieni Afrikoj kiti UK treti Portugalijoj. Och kad bent vieną iš jų gyvą pačiupinėt! Dar vienas dalykas be kurio praktiškai neįmanoma išsiversti Barclays tai anglų kalba. Kaip aš tiek laiko išgyvenau manydamas, kad man jos užtenka, neįsivaizduoju? Pasirodo "nifiga" aš tos anglų kalbos nemoku! Taigi dabar turiu laisvalaikiu ką veikt. Pradėjau lankyti anglų kursus. Bandau teliką žiūrėt, nes bendravimui vien techninių terminų nepakanka ;)) Kalbu kaip indėnas "mano tavo kalbėti nesuprasti". Jau net naktimis sapnuoju.
Šį kartą tiek, trumpai ir sausai. Turiu šiek tiek video medžiagos. Greitu laiku ką nors įkelsiu.

2010-06-18

Kryžiai

Prie namų, pakeliui link bėgių, yra toks ryžius. Ten Panerių bobutės ir diedukai ateina pasimelst, atneša gėlių, uždega žvakes ir šiaip, kas tik nori ateina pasėdėt, pamąstyt. Kartai ir mes pro šalį praeinam ar pravažiuojam su vaikai. Vaikams labai gražu, nes ten yra gėlių, žvakių, suoliukų. Vis sustojam pažiūrėt. Taip jau nutiko, kad Laimis su Lina truputį apsipyko šiandien. Grįžau iš darbo ir iš važiavom su Laimiu ir Daina pasivėžint. Laimis su savo dviračiu, Daina pas mane ant kartelės. Taigi privažiavom ta kryžių. Vaikai užsimanė sustot. Papasakojau vaikams, kad jei kažko nori, gali ateiti čia ir paprašyti dievo, mainais pažadėdami kažką - buti gerais, klausyti mamos, susitvaryti kambarį, mokytis ar tiesiog nesimušti. Laimis sėdėjo, sėdėjo ir sako:
- Nusiunčiau mamai, kad ji nebūtų liūdna.
- Šaunuolis, - sakau, - labai gerai.
- Žinai, - sako jis, - o dievas vieną kartą numirs!
- Kaip tai numirs? - klausiu.
- Na jis išnaudos gyvybę. Ką nors pagydys, kažkam padės. Išnaudos gyvybę ir numirs.
Tada dar prisiminiau, kaip prieš kelias dienas Laimis irgi pravažiuodamas paklausė, "Ar čia dievas palaidotas?"... Vis tik keistas pasjį pasaulio supratimas. Nepamenu ar rašiau kažkada, kai jis pamatęs laidotuves klausė: kam tą žmogų įdėjo į spintą, o dabar sodina į žemę?

Dar vienas kryžius kurį jau aš brūkštelsiu, o gal greičiau kryžkelė kuria priėjau. Užvakar pasirašiau naują darbo kontraktą su "Barclays bank". Taigi liepos 16 paskutinė mano darbo diena SEB`e. Truputį sunku skirtis su kolektyvu. Vis tik 12 metų "daužiau" klaviatūrą ten. Bet tas "ten" baigėsi jau tada, kada Barauskas, o po to Niedvaras išėjo. Iki tol jautėsi tokia VB dvasia, bendra komanda. Aišku tas VB palyginus su dabartiniu SEB buvo toks mažiukas. Gal būt dėl to taip ir buvo? Visi kartu. Visi už bendrą reikalą. Negaila nei po darbo pasėdėt, nei savaitgalį už dyką. O gal būt dėl to, kad tai buvo tada? Vis tik labai teisingi buvo tie 5 įmonės gyvavimo etapai...
Taigi liepos 19-oji pirmoji diena naujam kely.

2010-05-29

Mes ant ratų

Tegul nuslenka tas kraupus šukių vaizdelis tolyn! Juo lab, kad šiandien jau turim spintelę savo vietoje. Šį kartą "privanzolinom" metaliniais ankeriais. Jaučiu, kad dabar ir karvę atlaikytų. Bet čia ne tas įvykis kodėl aš čia rašau.
Pamenu niekaip Laimio neišeidavo suviliot dviračiu. Nenori jis važiuot ir viskas. Arba sako uždėk tuos ratus iš šonų. Šiandien sakau jam, einam į rūsį pasiimsim dviratį, pavėžinsiu tave, gražus oras. Nuėjom ir jis pamatė tą savo seną žalią dviratį. Keliai jau į vairą remiasi, sako "noriu su šituo". Na gerai, tai sakau važinėk kaip su paspirtuku, tik atsisėdęs, o po to gal ir mint pradėsi... Truputį paaiškinau, kad reik sukt į tą pusę į kurią griūni ir nepargriūsi, ir kad jei nori pasukti tai pasilenk į tą pusę ir viskas. Išėjom į lauką, iš pradžių palaikiau už sėdynės, po to retkarčiais paleisdavau. Tada atėjo trys Laimio klasiokės (Elzė, Gustė ir Emilija). Ir aš, ir aš, aš irgi noriu... Teko ir tas mokyti kartu :) Nepraėjo nei 15 minučių kaip aplink iš kažkur atsirado dar 4 panašaus amžiaus murziai. Kadangi Laimis su jais nenorėjo dalintis, teko jiems atsakyti, o ir padarė teisingai, nes žodynėlis pas tuos vaikus tai toks riebokas buvo.
Žodžiu po pusvalandžio Laimis ir Elzė jau ir pradėdavo ir sustodavo patys be jokios pagalbos. Kitos dvi buvo labiau užsiėmusio koše makaloše artimiausioje baloje todėl jom sekėsi praščiau. Palikau juos ten žaisti, pats grįžau namo papasakot Linai najienų. Vėliau ir aš užsimaniau pasivėžint. Kai išėjau tai Laimis su drauge mynė ratus aplink namą kaip dideli ;) Begryžtant namo Laimis sako:
- Žinai, šiandien prisirinkau daug džiaugsmo, kai grįšiu tai šitą gruodį penktadienį nupiešiu.
- Tai, - sakau, - kad ne gruodis dabar, o gegužis.
- Na taip taip, gegužį penktadienį nupiešiu.
Žinoma dar nenupiešė, nes namo gryžęs rado kompą, bet važinėtis su dviračiu jam laaabai patiko. Manau ryt laukia ilga dienelė lauke ant ratų:) Tikiuosi dviratis bus tikras konkurentas kompiuteriui.

Ir kaip mes augam

ūgis/svoris
Data        Giedrė    Daina      Laimis     Petras     Lina
2009.06.06  86        103.3      118.1      170.5      174
2009.08.09  87.5      103.3      118.7      170.1      173
2009.12.26  89.8      106.2      120.6      171.8      174.1
2010.03.06  91.8      107.5      120.7      170.1      173
2010.04.24  93.9      109.5      122.4      172.2      174.4
2010.05.29  93.3/13.2 108.9/17.1 122.7/29.8 171.8/73.4 172.5/71.3
2010.09.11  95.5/14.1 110.6/18.2 124.4/32.5 171.8/73.0 172.5/71.0
2010.12.08  97.0/14.8 112.3/18.9 124.0/32.2 171.8/72.5 172.5/70.5
2011.04.23 100.6/14.8 115.8/18.8 128.8/32.4 171.8/72.0 172.5/70.0
2011.09.04 102.2/15.5 117.4/19.6 130.8/33.7 -          -
2012.01.21 105.0/16.6 120.5/20.3 131.5/36.0 -          -
2012.04.13 106.3/16.7 123.2/21.0 132.3/36.2 -          -
Nuo 2012.04.13 perkelta į "Google Documents"

2010-04-05

Breaking Bad

Prieš savaitę, sekmadienį, paskambino monitoringas. Reikėjo nuvažiuot į darbą truputį padirbėt. Viską sutvarkiau, paskambinau taksui, kol dar neatvažiavo paskaičiau laiškus. Skambina taksi, kad atvažiavo. Atsistoju eiti, žiūriu spinta pravira, turinys matosi. Galvoju, uždarysiu bus tvarkingiau, gražiau. Ir tik prisiliečiau prie spintos durų, kaip visos lentynos, pradedant nuo viršutinės, kaip domino kauliukai pradėjo kristi žemyn. Knygos, kompaktai, visokios atsarginės dalys, dokumentai pradėjo čiuožt į lauką. Gavosi taip, kad aš stovėjau vidury spintos turinio :)
Bet čia dar nieko. Savaitei nepraėjus, kaip tik Didžiojo Penktadienio naktį atsitiko dar kai kas. Na aš tiek daug negirdėjau kaip Lina, (aš visada mažiau girdžiu:)), bet garsas irgi buvo efektingas. Lina sakė pagalvojo jog kažkas įskrido į namą, atrodė jog visi langai dūžti pradėjo. Iš lovos pašokom turbūt per pusę sekundės. Įlėkę į virtuvę, man atrodo, stovėjom minutę ir žiūrėjom į vaizdelį nekalbėdami. Gal vaizdelis ir nešokiruojantis, bet tas garsas išmetęs mus iš lovos, plius per pora sekundžių persijungti iš miego į realų gyvenimą padarė efektą:




Po to kai ką supratau:) Blogiausia valyti skystą medų nuo grindų su mažom stiklo šukėm kurios dar kur ne kur įsmigę į kamštmedį...

"Breaking Bad" - tai būtų "Blogo sulaužymas". Pas mus panašiai ir buvo - tai kas negera ėmė ir sulūžo. O šiaip tai yra toks geras serialas. Ten pora tokių veikėju įsivelia į tokius nuotykius, kur po to turi sulaužyti visas senas tradicijas, įpročius ir šiaip atsisakyti ramaus gyvenimo, tam kad gautų kažką kitą.

2010-02-18

Daina ir televizorius

Vakar Daina ieškodama filmukų spaudinėjo pultą ir pamatė dailiojo čiuožio transliaciją. Sustojo ir pradėjo įdėmiai žiūrėt. Supratau, kad jai patiko. Pažiūrėjo kaip viena pora čiuožia, poto trumpa pauzė kol susakė komisija vartinimus. Poto kita pora ir vėl vertinimų pertraukėlė. Tada Daina man atkišo pultą ir sako:
- Tėti, ką spaust, kad kiti žmogeliukai šokt pradėtų? ...

Papasakojau Linai, tai jai kaip tik bendradarbis pasakojo apie savo mamą. Lina nelabai suprato ką ten nupirko jis jai, bet esmė ta, kad jis įrašinėja televizijos transliaciją jeigu tu paspaudi pauzės mygtuką, o poto gali žiūrėt įrašą ir per reklamą ar neįdomius momentus gali paprasčiausiai pasivyt dabar transliuojamą momentą. Žodžiu jis pasakoja savo mamai:
- Na taigi čia taip paprasta! Va įsijungi kokią nors įdomią laidą, žiūri žiūri, o kai užsimanai nueit į toletą, paspaudi "pause", o gryžus paspaudi "play" ir tu nieko nepraleisi.
Tada jo mama sako:
- O tai kaip kiti žmonės? Sėdės ir lauks kol aš gryšiu? ...

Čia tokie du globalinio mastymo pavyzdžiai:) Nosr, manau, Daina tai labiau nesuprato skirtumo tarp televizijos transliacijos ir įrašo, nes pastaruoju metu vaikai vis žiūri visokius įrašytus filmukus. Taigi, kas jiems neįdomu paprasčiausiai prasuka.

2010-02-07

"Kai aš buvau tavo mama" ir "Bijau būti didelė"

Daina kartais Linai vis pasako:
- Žinai, kai aš buvau tavo mama... - Na ir ką nors ten papasakoja. Tai čia šiandien vėl panašiai buvo. Lina lupdama greipfrutą pasakė, kad kai ji buvo maža jai mama irgi taip lupdavo greipfrutus. Tai Daina nė nemirktelėjus paklausė:
- Aš? (reik suprast: aš tau lupdavau?)
Po to aš jos ir klausiu:
- Tai ką tu dar atsimeni, kai buvai Linos mama?
- Atsimenu dainą.
- Kokią dainą?
- Apie arkliuką.
- Tai gal gali padainuot?
- Ne, negaliu dabar.
- O tai kodėl negali?
- Padainuosiu rytoj, kai bus šviesu.
...
Taip besikalbant kažkaip Lina paklausė Dainos:
- O kai tu užaugsi ar tu būsi mama?
- Ne aš neužaugsiu didelė kaip tu , nenoriu būti tokia didelė.
- Kodėl nenori?
- Bijau būti didelė.
- O tai kodėl tu bijai?
- Todėl... todėl, kad nežinau... - ir pabėgo žaist... :)

2010-01-10

Būsi mažas

Vakar pietums Lina fritiūrinėj iškepė vištienos sparnelių ir bulvyčių. Aišku šiek tiek liko, tai vakare žiūrėdamas filmą graužiau tuos sparnelius. Ir taip begrauždamas kaip kandau sau į žandą, kad net surikau! Na laaabai jau skanu buvo! Laižau žandą ir sakau Linai:
- Turbūt net kraujas bėga. - Čia išgirdo Daina ir sako:
- Tai tau dabar kai išbėgs visas kraujas, tai tu pasidarysi mažas!?

Šiandien Lina sugalvojo patrumpint man naujų džinsų klešnes. O tie džinsai tokie margi - viršus šviesus, apačia tamsi. Daina pamatė ir sako:
- Žiūrėk, tavo džinsai šlapi!

Kai tik pasisekdavo nugirsti kažką panašaus, stengdavaus užrašyti protingas frazes ar tiesiog keistas vaikų mintis arba tiesiog papildydavau vaikų žodynėlį.

2010-01-06

Metų galas

Kaip ir priklauso, Kalėdos stebūklų metas. Visokie nuotykiai ir dovanos. Šiemet Kalėdų proga gavau akmenų inkstuose. Tiksliau sakant dovanų gavau kurkas anksčiau, bet po eglute... tfu.. po inkstu pajutau tik po kalėdų :) Sekmadienį darbe dar padirbėjau taip normaliai, o pirmadienio rytą jaučiu, kad į darba jau nebenueisiu. Iš pradžių supanikavau, nes nesupratau kas vyksta. Labai nesmagus jausmas ir tikrai labai skauda.
Lina paskambino į greitąją. Po valandėlės jau linksmai lėkiau AMBULANCE mašinėlėj. Ligoninėj padarė tyrimus ir rado akmenuką pakeliui iš inksto į šlapimo pūslę. Tai vat tas žvyro gabalas man ir kartino gyvenimą. Į subinę gavau keleta adatų nuo skausmo ir pižamą. Paguldė, suvarvino kelis litrus fiziologinio tirpalo į veną. Kažkoks keistas ritualas. Iki šiol man neaišku kam tas skystis reikalingas? Juk atvykau ne išsekęs kažkoks ir neperkaręs. Na nesvarbu. Reikia tai reikia. Gal paprasčiausiai planus daro :) Žodžiu, pagulėjau 3 dienas ir daktaras davė siuntimą į diagnostikos centrą Grybo gatvėj, ultragarsu padaužyt per akmenį.
Akmeskaldys kaip supratau Balčiūnas. Toks labai linksmo būdo žmogelis. Didelis, žemu balsu ir lėtai, bet vien tik juokeliais kalbantis dėdė. Papasakojo apie patranką su kuria šaudys į akmenį ir pradėjo. Gal po pusvalandžio jau stovėjau prie kasos langelio ir reiškiau dėkingumą litukais už paslaugą. Su visom ligonių kasų ir SEB gyvybės draudimo kompensacijom kainavo 370 Lt.
Kad suprasčiau kaip veikia aparatas, urologas pasiūlė pažiūrėt tokį seną filmą pastatytą pagal kažkokio kito Tolstojaus romaną "Inžinieriaus Garino hiperboloidas". Įrenginio veikimo principas neįtikėtinai paprastas - kaip prožektoriaus reflektorius. Plaktukų smūgius reflektorius atspindi artimąjame židinyje ir koncentruoja tolimąjame. Kadangi tie plaktukai ir reflektorius patalpinti pūslėje su skysčiu, o žmogaus kūną irgi sudaro 70% vandens, todėl atsimušusios bangos nuo reflektoriaus iki antrojo židinio nukeliauja su labai nedideliais nuostoliais. Taigi tas akmenukas, jei buvo taikliai nutaikyta rentgeno ar echoskopo pagalba, gauna panašų smūgį, koks buvo sugeneruotas plaktukų artimajame židinyje. Kad subyrėtu akmenukas pakako 700 smūgių. Gydytojas planavo dvigubai daugiau. Matyt akmuo buvo ne granitas, o kreida :)

O va čia keli kadrai iš vaikų eglučių:










Ir pagaliau 2010


Ir pagaliau 2010