2009-11-22

Apie Laimį

Na va, jau savaitė kaip Laimis pats grįžta namo. Pirmą dieną tai sekiau ir žiūrėjau ar nesugalvos kokių nuotykių. Bet jis tvarkingai parėjo namo. Per gatvę eidamas irgi atsargus buvo. Tada aš pasivaikščiojau dar penkiolika minučių ir grįžau namo. O Laimis šaunuolis! Maža to, kad pats parėjo visiškai neslampinėdamas, buvo atsargus, visur atsirakino duris, tai dar ir grįžęs užsirakino. Apie tai visai buvai pamiršęs pamokyt. Matyt mokykloj kokia pamoka buvo. O gal ir pats sugalvojo. Žodžiu atsirakinu duris, įeinu ir girdžiu, kad Laimis prie kompo sėdi ir garsiai klausia: - kas ten? Kas ten atėjo? Ei...? - o pats taip užsiėmęs, kad net pasižiūrėt negali ateit. Supratau, kad po pamokų jis tikrai tiesiu taikiniu varys namo vien tik tam, kad galėtų pažaisti su kompu. Taip su Lina nusprendėm leist Laimiui pačiam grįžti namo iš kart po vakarienės. Šitaip ir su kompu nepersižais, ir mokykloj nebeliks paskutinis. Nežinau, kaip kiti tėvai vaiku sugeba pasiimti iki penktos valandos?
Kitą dieną darbe sėdžiu ir kažkur po keturių penkiolika žiūriu, Linos skype jau atsirado online :) Viskas aišku - per penkiolika minučių spėjo pavalgyti, grįžt namo ir dar kompą įsijungt :) Dar vėliaiu su Lina pasiėmėm mergaites iš darželio ir grįžom namo. Atrakinu duris, o ten Laimis stovi. Žiūri į mane taip gudriai gudriai :), burna kažko pilna, nieko pasakyt negali, o aplink burną ruda viskas. Na, galvoju, tai kažkaip nuo šaldytuvo viršaus nusikrašžtė šokolado plytelė ir sumaumojo visą :) Bet, pasirodo jis ne šokoladą, o Nesquik kakavos maišelį dakalė :)
Šiaip daugiau nuotykių kaip ir nebuvo šią savaitę. Tiesa, įtaisiau Laimiui telefoną, tai dabar kai grįžta pasikalbam trumpai. Į mokyklą telefono neduodam, dar pames, o ir šiaip reikalo nelabai yra. Laimis jau didelis!

2009-11-02

Naujienos apie Dimką

Po tų visų kriminalinių kronikų maniau, kad jau galutinai prapuolė galimybė, bent jau artimiausiu metu, susisiekt su Ediku. Ir vat šiandien ryte gavau laišką iš Vadiko. Aišku tai ne adresas ir ne telefonas, bet dabar aš bent jau žinau, kad ėjau teisingu keliu ir mano komentarą kažkas iš jų, o būtent Vadikas, pamatė. O jei pamatė jis, tai vienu ar kitu būdu apie jį sužinos ir Edikas! Va laiškas:

"Labas,
ne tikek viskuo kuo ziniasklaida raso. Pavlika jau isteisino,o Dima paole i politine byla. Bandam ji taip pat istraukti.
Vadim Zelev."

Atrašiau jam atgal ir paprašiau trumpai papasakot kas nutiko. Vakarop sulaukiau:

"Labas,
gal kada nors papasakosiu,jai sustiksim. 2 strukturu konfliktas i kuri papole Dima. Apie tokius dalykus skaiciau tik detektivose. Pasirodo buna ir realybei. Nerasynek komentarus i rusu saitus. Biski pakenkei.
Iki."

Pamaniau, jei jau Vadikas per kelis metus negalėjo man duot Ediko kontaktų, tai reik pačiam ieškotis. Vat ir brūkštelėjau žinutę, gal pamatys. Vistiek skaitys komentarus. Ir suveikė. Perskaitė. Aišku, dar nesuprantu, kaip galėjau pakenkt parašydamas, jog Ediko ieškau jeu keletą metų ir gaila, jog randu tik su tokiomis naujienomis
(http://briansk.ru/forum/showthread.php?t=186779). Ir iš tiesų, jei būčiau žinojęs, kad bent kaip nors galėsiu pakenkt palikdamas žinutę naujienų portalę, tikrai būčiau nerašęs. Taigi dabar tik laiko klausimas, kada Vadikas pasakys apie tai Edikui ir Edikas parašys man. O jei jau ta žinutė kažkaip pakenkė, manau, jog Edikas žino apie tai. Taip kad liko paskutinis žingsnis - laukiam kol Edikas parašys, o laukti mes mokam :)
Čia kaip tik neseniai žiūrėjau serialą į šią temą "Prison break". Ten būtent ir rodoma, kaip tokie dalykai rutuliojasi ir kaip visai nekalti žmonės paverčiami didžiausiais priešais. Šiaip labai geras serialas. Rekomenduoju peržiūrėt visus sezonus.

2009-11-01

Bobutės sąsiuvinis

Kada kentėsi, Valdai, tu,
kentėk su Jėzumi kartu.
Jis teiks paguodos ir jėgų,
ir bus kentėti tau smagu.

Bobutė
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Naktys ilgos, dienos liūdnos
Taip gyventi nesmagu
Akys raipsta, kojos pinas
Jau paeiti negaliu.

Guliu lovoj, sieną glostau
Kur gi mano tie vaikai,
Kuriuos taip karštai mylėjau
Apsakyti negaliu.

Jau išseko mano jėgos,
Ir vaikščioti negaliu,
Aš gulėsiu šioj lovelėj,
Kol užmigsiu amžinai.

Pasiliks tik tuščia vieta
Daug darbelių nebaigtų.
Tiek bėgiota tiek svajota
Ir viskas palikt reiktų.

Neliūdėkit, mano mieli,
Visiem visiem tas pat bus
Kurie gimėm tie ir mirsim,
Nepamirškit niekados.

Sudiev, sudiev mylimieji
Vieno daikto tik prašau
Nepamirškit mano kapo
Aplankykit jį dažniau.

O sustoję prie kapelio
Pasvajokite gerai
Kas augino, ką mokino
Nepamirškit niekados.

Nežarstykit švankių žodžių
Mylėkit savo šeimas
Nematysit kaip ateis
Ši lemtoji valanda.

Pagyvensit ir pasensit,
Ir ateisit pas mane,
Pasmatysim, paskalbėsim
Ten gyvensim amžinai.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Senatvė ta neamžina
Nereikia tat liūdėt
Paka gali ir vaikščioji
Skubėk, skubėk, skubėk

Nelauk vaikų ir anūkų
Jie tau nebepadės
Paka gali ir vaikščioji
Skubėk, skubėk, skubėk

Žemė gera ji mylima
Ji šaukia mum ilsėt
Paka gali ir vaikįčioji
Skubėk, skubėk, skubėk

Kad ir turi, bet negali
Nereikia tat liūdėt
Viską aukok kitiems atiduok
Skubėk, skubėk, skubėk

Suviev keliai ir takeliai,
Kuriai aš vaikščiojau
Maža bėgiojau vargus nešiojau
Daugiau nereiks man jų.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Ejo Jurgis

Ejo Jurgis sau namon
Ir Pasuko karčemon.
Kur paprato vaikštinėti
Džiaugsmo butelį turėti.


Taip keliavo ir šį kartą
Pasilinksminti, išgerti.
Gerė stiką, gėrė du,
Dar kažko nenuobodu.

Gerė trėčią ir daugiau
Jau akyse daug linksmiau!
Jurgiui sukasi galva
Akyse mainosi spalva.

Žiūri, jo stikliukas
Ne stikliuas, o biesiukas.
Su ragučiais uodega
Tarsi žalmargė ilga.

Laukia Jurgis kas čia bus,
Bene pragaras užgrius?
Laukia ką jam pasakys,
Ar tuoj pragaran varys?

-Jurgiau, Jurgiau drasiai gerk,
Dar stikliuką tu išgerk!
Pasigėręs nors pasiusk,
Vaikus pačią bet priumušk!

Išsigando Jurgis mus
Ir pabėgo į namus.
Nuo to išgąsčio dienos
Nebelanko karčemos.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Oi tu senatve

Oi tu senatve tu nelauktoji
Kam išklibinai tu mano kojas
Kojos išklibo galva nusviro
Och kaip tai sunku senatvėj yra.

Kad palaukėtų nors truputėlį
Kol paaugėtų man anūkėliai,
Man anūkėliai dainą dainuos
Ir dabo dirbti man nebeduos.

Manį anūkėliai vesis darželin
Kad padainuotų gražių dainelių.
Kur aš beeisiu, su kuo kalbu
Mano širdelėj taip neramu.

Oi mieli žmonės kas gi tai yra
Kad neteisybė pasauly yra
Rankos sugrubo galva nusviro
O man darbelių dar tiek daug yra.

Sudiev keleliai kuriais vaikščiojau
Sudiev takeliai kuriais bėgiojau
Tegul vaikščioja tenais sūneliai
Tegul bėgioja ten anūkėliai.

Ranka mojuosiu sudiev sakysiu
Ir niekad niekad pas jus negryšiu.
Sudiev sūneliai ir anūkėliai
Sudiev martelęs ir giminėliai
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Aušta aušrelė

Aušta aušrelė kaip volungėlė
Teka saulelė kaip gelumbėlė.
Eina močiutė auktan kalnelin
Prisibudinti savo dukrelės.

Kelkis dukrele mano mieloji,
Puikius kraitelius aš tau sukroviau.
Kelkis dukrele mano brangioji,
Puikios gėlelės tavo pražydo.

Nereik dėl manęs puikių gėlelių,
Užteks dėl manęs juodų žemelių.
Mano nameliai šešių lentelių,
O patalėlis baltų skudrelių.

Ant mano kapo svyruoja smilgos.
Man dienos blaivios, o naktys ilgos.
Ant mano galvos rūtų vainikas.
Ant mano kaklo šilko kasnikas.

Nebegraudinki savo širdelės,
Nebeprikelsi savo dukrelės.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Klausiausi mažas tų dainų ir nesupratau apie ką jos. Tik dabar pamačiau, kad bobutė sunkiausias savo gyvenimo akimirkas, viltis ir svajones sudėdavo į eiles. Na, man taip atrodo. Paskutinės eilės tikrai apie Irena. Įdomu kas tas Jurgis? Darius sakė, kad diedukas mėgdavo išgerti, bet, kad muštusi - negirdėjau.
Dar vienas eilėraštukas pradėjo krebždėti pasamonėj. Apie Rulsą. Rulsas čia toks vardas, o ne nuo angliško žodžio "rules" :) Primesiu ką prisiminiau, kada nors suklijuosiu visą:


Buvo Rulsas uodegočius,
Uodegočius ir ūsočius.
...
Rado pypkę ant kelelio,
(Kažkaip jis ten bandė parukyt, užsidegė ūsai)
...
Prisikišo jis tabokės
...
Rulsui ėmė ūsai svilt,
Kišo galvą vandenin (o gal šulinin, ten kažkokios varlės buvo)
...
(poto ėjo toliau ir rado butelį kažkokį. Norėjo išgert, atkimšo)
...
Jis pauostė terpentino,
Ir išgriuvo ant šiukšlyno
...
(Kažkaip tai ten juokėsi visi vištos dar kažkas)

----------------------------------------------------------

2009.11.02



Tai gerai, kad mama mane pataisė, o tai būčiau apsimelavęs per visą pilvą ;)
Pasirodo eilės "Apie Jurgį", "Rulsas", o jei tiksliau tai "Runcė" ir dar "Aušta aušrelė" yra ne bobutės. Tiesiog jos Smetonos laikų todėl ir bobutė mokėjo jas :) O man vis atrodė jei eilėraščio mokykloj neskaitėm tai jau ir bobutės kuryba :))


Runcė

Buvo Runcė uodegočius,
Uodegočius ir ūsočius.
Kartą kieme jis prie tako
Rado pypkę ir tabako

Ėmė galvą tuoj kraipyti-
Užsimanė parūkyti.
Kai užtraukė porą dūmų,
Lyg koks ciesorius iš rūmų

Melsvi dūmai ėmė kilt,
Runcės ūsai ėmė svilt.
Runcė uodegą pakėlęs,
Dūmė kiemu kaip pašėlęs.

Greitai šoko tvenkinin,
Kišo ūsus vandenin.
Per kopūstus, per burokus
Grįžta Runcė uodegočius.

Šiandien juokias pelės mūsų-
Uodegočius jau be ūsų.