2009-09-21

Kaip Laimiui puoduką pirkom

Jau kelintą kartą prisimenu ir vis neparašau. Tai dabar jau parašysiu:)
Viskas prasidėjo nuo to, kad Laimiui reikėjo pradėt eit į darželį. Darželio auklėtoja paprašė, kad kiekvienas vaikas turėtų savo asmeninį naktipuodį. Na mes su Lina ir nukeliavom pirkt. Kadangi reikėjo kažkokių vaikiškų skudurėlių, tai pirma užsukom į "Gandrą" Tuskulėnų gatvėje. Prisirinko Lina ten kažkokių drabužėlių ir jau eidami prie kasos užmatėm tų naktipuodžių pilną lentyną. Priėjom rinktis, o jų ten visokiausių grojančių, negrojančių, rožinių, žalių, vienokios formos, kitokios, didelių ir mažų. Na kol mes ten rinkomės Laimis irgi nusprendė išbandyt vieną. Išsitraukė kažkurį ir atsisėdo. Mes net nepastebėjom. Pamačiau tik, kad Laimis jau sėdi ir dar be kelnių ant jo. Aš jį pakeliu, o ten jau... Gerai, kad tik pasisiota. Na mes su Lina tik apsidairėm, kad nieks nemato, susimirksėjom, puoduką pastūmiau po lentyną ir greit greit į lauką. Aišku teko palikt ir drabužėlius - tipo ateisim vėliau, jei nerasim kitur pigesnių.
Išėję žinoma gerokai pakikenom, bet puoduko vistiek reikia. Važiuojam į "Akropolį". Susiradom ten naktipuodžių skyrių. Laimio jau nebepaleidžiu iš akių. O kad būtų užtikrinčiau kol rinkomės puoduką įkėliau Laimį į prekių vežimėlių. Šiaip taip išsirinkom tą nelemtąjį ir nuėjom į drabužių skyrių. Aišku puodą įdėjau į vežimą kur ir Laimis sėdi. Na ir ką tu galvoji, tas vėl pamatęs taikinį tik klest ant jo ir... Šį kart pats atsistojo, apsiavė klenes ir kažką pasakė. Atsisuku - mamamija! Nors iš kitos pusės teisngai, viskas kaip ir mokėm - sisioti reikia į puoduką. Aš vėl už to puoduko su turiniu ir po lentyna. Čiumpu bet kurį kitą pasitaikiusį ir šį kartą ramiai sliūkinam iš ten.
Mes su Lina galutinai supratom, kad Laimio ir puoduko negalima laikyti arti vienas kito viešose vietose :) Dabar galvoju ką būčiau daręs jei Laimis būtų ką nors sunkesnio sugalvojęs?

2009-09-17

Mano šefas kamikadzė

Nieko naujo

Tikrai nieko naujo. Kažkaip viskas kaip įprastai. Tai mašina sulūžta, tai naktim į darbą reik, tai bendradarbį epilepsija ištinka darbo vietoj. Arba tiesiog tai vieni apsergam tai kiti, Laimis vaikšto į mokyklą, Daina su Giedre į darželį. Šianakt turėjau dirbt ir tikėjausi pamiegot ryte ilgiau, bet Giedrei kažkas nutiko ir visą naktį vėmė. Gerai, kad Lina prižiūrėjo ją. Ryte teko man keltis ir ves Dainą ir Laimį į mokyklą. Lina paskambino į darželį pasakyt, kad Giedrės nebus, tai aklėtoja pasakė, jog mes jau ketvirti grupėje. Tai arba suvalgė ką nors arba kokia neraliuota bacila vėl užpuolė.
Galvoju, kad gerai padarėm, jog nusprendėm vistik visus vaikus vest į vieną vietą. Nors ta Vaduvos mokykla tik keturmetė, bet užtat visi kartu, nereikia lakstyt po visą miestą, o poto surinkinėt jų iš visų pakampių. O dar dabar, kai sulūžo hondos greičių dėžė, tai išvis būtų "pravalas".
Jooo, gerai, kad dar darbą turiu. Vat Dariui, vėl nepasisekė su darbais. Uždarė savo kontorą. Bankrotas dėl bankrutavusių kontorų kurios skolingos jam. Į dugną po vieną neina. Na bent tiek gerai, kad susirado šiokį tokį darbelį Ukmergėj. Domyra į ketvirtą vidurinę eina. Kiemas, namas, gamta. Tikrai geriau nei bute kirmyt. Vaikai bent pasiganys, atsigaus.
Žodžiu, užpuolė čia mane kažkokia depresija. Pesimistinės nuotaikos. Manau trumpam. Viskas, minu dirbt. Jau krūva pavedimų susikaupė. Iki pietų atsigausiu.

2009-09-04

Prisimenant atostogas arba pirmas darbas su WLMM

Netyčia susiinstaliavau Windows7. Kaip užkietėjusiam linuxistui ta septynkė visai patiko. Nereikia jokių kodeku, jokių svetimų editorių konverteriu, kad galėčiau redaguot AVCHD failus. Idėjai ką turi į Windows Live Movie Maker ir kepi flimukus, paprasta, patogu, greita. Galima išpublišint tiesiai į Youtube, iškept gražų DVD ar tiesiog failą. Tačiau jei pradedi daryt truputį sudėtingesnius veiksmus, karpyt, klijuot titrus prasideda bugai. Garsas praranda sinchronizaciją su vaizdu. O gal dėl kompo resursų trūkumo. Na bus laiko pasiaiškinsiu. O čia rezultatas: