2009-05-25

Du viename

Užpraeitą savaitgalį, kaip amerikonai pasakytų, apturėjom gerą laiką. Molėtų observatorijoj atšventėm Rasos ir mano gimtadienius. Jau kažkaip tradicija tapo tie namukai. Gerai, kad tokią "šustrą" krikšto mamą turim, o tai visai liūdna būtų :) Tikrai labai puikiai praleidom laiką, ir galvų neskaudėjo, ir euroviziją matėm, ir pačioj observatorijoj pabuvom. Kas netingėjo tai ir naktį buvo į žvaigždes nuėję pažiūrėt. O čia naujas teleskopas, kurį žadėjo paleisti greitu laiku.


"Sūrbobė" liepė stebėti www.kosmosas.lt. Ten turėtų būti pranešta apie atidarymą, naujo teleskopo parametrus ir t.t. Tik kažkaip nujaučiu, kad ta sūrbobė mus apgavo, nes bent jau kolkas nėr tokios svetainės. Čia vaizdelis į apylinkes. Tik gaila, kad per tuos atspindžius ir konstrukcijas nelabai kas matosi. Sakė, kad saulėtą dieną matomumas kur kas geresnis. O ankstyvą pavasarį, kai lapų dar mažai, galima suskaičiuoti net 13 ežerų.


Niekad normaliai nestebėjau kaip gulbės valgo. Vaizdelis neblogas kai duonos riekė slenka kaklu:)


Ir dar keletas vaizdelių. Ant kalno prie keltuvo, kuris surudyjęs ir turbūt jau nebefunkcionuoja.


Dabar visi gražiai vorele žemyn marš!



Tie kas ne pirmą kartą jau žino ir trumpesnių kelių.


Labai visi laukiam šašlyko.

2009-05-24

Lovos galas

Praeitą ketvirtadienį užtrukau darbe. Namo gryžtu apie dežimtą vakaro. Prveriu duris, o ten triukšmas baisiausias. Laimis verkia, Giedre juokiasi, Lina kažką aiškina, o Daina atbėgus, kad bando kažką pasakyt, net nespėja įkvėpt. Jaučiu kažkas nutiko. Ateinu į kambarį ten kur triukšmas. Laimis sedi ant žemės prie Giedrės lovytės žliumbia visas ir bando kažką padaryt. Lovytės dugnas išgriuvęs, aplink kažkokios skiedros mėtosi. Pasirodo tas kamikadzė (čia Laimį turiu omeny) užsilipęs ant savo lovos šokinėjo nuo antro aukšto į Giedręs lovytę. Tai kaip ir galima buvo tikėtis ta vargšė neatlaikė. Na ji jau seniai buvo pakiužus ir mes su Lina vis karts nuo karto užsimindavom, kad Giedrei reik normalios lovytės. Laimis procesą paspartino. Tada suprato ką pridarė ir puolė į ašaras. Jau kartą buvo šokęs taip, bet Lina pastebėjo ir sudrausmino. Pasakė, kad sulųš lovytė jei taip darysi. Matyt Laimis nepatikėjo, o gal pamiršo. Šį kartą teko pačiam įsitikinti, kad mama teisi buvo ir lovos gali sulūžti. Manau lovos "galas" visiems išėjo į naudą. Laimiui gavosi nebloga pamoka, man buvo "pendelis" į pasturgalį neatidėliot ką sumąstau, Lina dar kartą vaikams įrodė, kad niekada nemeuoja, Giedrė gavo naują lovą, o Daina sugebėjo į visą šitą reikalą neįsivelti kas labai retai būną.

2009-05-23

Lengvas būdas

Linkomanijoj užkliuvo Aleno Karo knygų rinkinukas http://sites.google.com/site/peterasl1976/. Jau ne iš vieno girdėjau, kad jo knygose aprašytas metodas padeda atsikratyt priklausomybės nuo nikotino alkoholio ir kitų narkotikų. Kadangi pats prieš... (jau net nepamenu kada) gal kokius 6 metus mečiau rūkyt pasinaudodamas Šičko metodu, kilo noras palyginti abiejų autorių metodus. Kuo skiriasi kuo panašūs. Norėdamas įsitikinti Aleno Karo metodo veiksmingumu, nusprendžiau, kad būtų kvaila bandyt atsikratyt žalingų įpročių kurių nebeturiu (kalbu apie rūkymą), todėl pasirinkau "Lengvas būdas suvaldyti alkoholį". Iš pradžių maniau, jog koks skirtumas koks tas žalingas įprotis, ar rūkymas ar alkoholio gėrimas, metodas turėtų būti pas pat, ar bent jau panašus. Nors kaip sako Alenas, metodai skirias, kadangi pats rūkųmo procesas yra nenatūralus - kenksmingų dūmų traukimas į plaučius. Tuo tarpu kai gėrimas yra visiškai natūralus ir būtinas gyvybės palaikymui. Kalbu apie procesą, o ne apie alkoholio gėrimą, nes dažnai tokie posakiai kaip "ar gersi", "ka gėriai", "vakar gėriau" iškart suprantami kaip alkoholio gėrimas.
Taigi abiejų metodų pagrindinis principas yra panašus - netikėti nepagrįstais, neįrodytais "faktais". Paimti eilinį mitą/posakį ir patikrinti jo teisingumą. Na, kad ir vienas iš populiariausių "Išgerkim alaus, numalšinkim troškulį". Keista, bet kažkodėl alumi troškulį numalšint pavyksta gal tik po kokių keturių ar penkių bokalų, o kartais net skaičių pametam. Tuo tarpu paprasto vandens troškuliui numalšinti pakaktų 300 gramų. Kodėl taip? Arba, kad ir visokie vyno gėrimo ritualai - sukimas taurėje, kamščio uostymas, etiketės nagrinėjimas ir visokie kitokie cirkai. Kodėl tai nedaroma su sultimis? Su sultimis tai atrodytų juokingai :) O kažkodėl vyno "žinovai" tai daro rimtu veidu, nors realiai nė vienas net nežino kodėl vienas ar kitas vynas yra "geras". Kodėl alkoholiui apibūdinti naudojami tokie žodžiai kaip sodrus, paslaptingas, švelnus, žaismingas, senas, brandus ir t.t.? Visa tai Alenas labai nuosekliai ir paprastai paaiškina savo knygoje. Ir kai palaipsniui yra atskleidžiama didžiausio masto neįtikėtina afera, šiek tiek pradedi kitaip galvoti apie alkoholį.

Šičko labai akcentuoja, jog fizinio prisirišimo nėra. Yra tik ritualas, tradicija: sėdi prie vairo - užsidegi cigaretę, geri kavą - būtina cigaretė, eini iš darbo į namus - vėl reikalinga cigaretė. Pasak Šičko tai tik ritualai, kuriuos laužyti yra sunku. Psichiškai sunku, ne fiziškai. Pabandyk neleist močiutei nueiti sekmadienį į bažnyčią, kuri jau 60 metų nepraleidžia nė vieno savaitgalio. Močiutė turbūt visą dieną vien tik apie tai ir tegalvotų ir visos nesėkmės (išsiliejęs pienas, su adata įsidurtas pirštas) atsitikę ta dieną būtų siejamos su tradicijos sulaužymu. O tai tik dėl to, jog negali susikaupti, nes mintys sukasi vien tik apie bažnyčią. Šičko priemonės išvengti psichologinių kančių gan paprastos ir veiksmingos. Taip pat jei kam kyla įsivaizduojamas fizinis potraukis (nors kai pasinaudoji metodu supranti jog tai tiesiog ritualo laužymo padariniai) Šičko turi seriją pratimų šiems potraukiams slopinti. Jie irgi labai veiksmingi.
Alenas Karas taip pat vienos nuomonės su Šičko dėl psichologinės priklausomybės, tačiau savo knygoje jis labiau akcentuoja iliuzinius malonumus / ramščius, kuriuos suteikia alkoholio vartojimas. Iliuzinio malonumo pavyzdys būtų toks. Tarkim tu vaikštai basas. Juk nejauti didelio malonumo. O įsivaizduok apsiauni ankštus batus ir vaikštai tris paras nenusiavęs. Galiausiai nusiauni batus vaikštai basas ir... ach koks kaifas. Kaip čia dabar? Pirmai malonumo nebuvo, o po ankštų batų nešiojimo atsirado kuo džiaugtis? Ir taip toliau ir panašiai.
Labai nesiplečiant tiek Aleno Karo tiek Genadijaus Šičko metodai veiksmingi ir labai paprasti. Verta perskaityt tuos 150 puslapių vien dėl to, kad suprast metodo esmę ir reikalui esant pasinaudot norint atpratint bent jau savo vaikus nuo šių įpročių. Manau jog niekas savo vaikam nelinkėtų įsitaisyti panašių pomėgių ar "pramogų".

Apie patį Aleną Karą: http://en.wikipedia.org/wiki/Allen_Carr
ir Genadijų Šičko: http://www.miroslavie.ru/optimalist/shichko.htm

Skaitinėdamas aplinkui dar radau ir lietuvišką svetainę apie šį metodą: http://www.lengvasbudas.lt

2009-05-06

Kontaktas !!!

Po ilgų ilgų, na gal nelabai intensyvių ieškojimų, bet tikrai užsitęsusių (maždaug 8 metus) pagaliau užsimezgė šioks toks kontaktas su Ediku.
Jei nuo pradžių tai pradėjau ieškot visiškai aklai internete. Ieškojau pavardės, meilo, asmeninių svetainių ir t.t. Gal gi bus kur nors "pirštų antspaudą" palikęs.
2006 rudeniop kažką veikiau namie, o telikas dūzgė kaip fonas. Ir visiškai atsitiktinai išgirdau "kovu be taisykliu" ar tai "bushido rings" reklamoje Vadimo Zelevo pavardę. Jomajo! Man kaip kuolu per galvą! Čia gi dabar galvoju. Visi jie ten tokie buvo "bojevyje" Ir Edikas ir Vadikas. Bet net nebūčiau pagalvojęs, kad Vadikas iki tokio lygio nukeliaus. Šaunuolis. Sulaukiau laidos. Ten nieko gero nepasakė. Kovėsi gražiai kiek pamenu. Tikrai neblogai atrodė. Tada pradėjau ieškoti per visokius kovų klubus. Nu ir radau. Vienu šūviu du zuikius: http://www.bushido.lt/index.php?id=17&news_id=324 radau Tomą Putinauską - buvusį klasioką ir Vadimą Zelevą. Poto kažkaip atkasiau, kad jis turi ir savosporto klubą ir svetainę http://web.archive.org/web/20070829114218/www.scvilkas.com/pages/scvilkas.html. Gaila dabar likęs tik archyvas ir tai ne visas nes sitas pillnas navarotų, flashų ir t.t. Ten radau jo emailą ir parašiau jam. Atsiliepė po poros dienų. Pasakė, jog Edikas ir Dimka gyvena Rusijoj Brianske ir pažadėjo artimiausiu laiku atsiūst telefono nrumerį. Bet deja taip viskas ir baigėsi. Dar po kurio laiko jam priminiau, tačiau be rezultatų.
Poto kažkaip Virgis (šefas) papasakojo, kad rado internete svetainę www.odnoklasniki.ru, kurioje jis rado prisiregistravusius savo senus mokyklos, armijos draugus. Ir ta svetainė kurkas didesnė nei www.klase.lt. Nusprendžiau pabandyt. Ir vėl kliovas, radau! Bet ne patį Ediką, o jo brolį Dimką. Iš profailo nuotraukos lyg ir panašus. Žinoma kai išsiskyrėm jis buvo gal tik kokių daugiausiai keturiu metų. Bet panašumų turi su Vadiku. Parašiau jam. Tyla. Dar kartą - tas pat. Ryškiai retas paukštis svetainėje. Ir apskritai turbūt per klaidą užsiregistravęs ten. Ir tik neseniai man dašilo, kad gal galiu pabandyt jį pakalbint per jo draugus. Šansų žinoma ne daug, nes draugų jo profilyje tik du: "Виталий Терехов" ir "Алевтина Лобкова icq 368126230". O gal dar ir ne tas Dimka apie kurį aš galvoju. Na dzin, bandau. Parašiau abiem. Ir gaunu atsakymus. Pana nelabai žino ar jis turi brolį ar ne, o vat iš Vitalijaus gavau geru žinių. Pasak jo šitas Dimka turi brolį vardu Edikas ir kaip tik apie 90-uosius atvyko į Brianską kažkur iš šių kraštų. Dabar laukimo procesas. Perdaviau visus savo įmanomus kontaktus ir paprašiau mainais jų konatktų. Tikiuosi Vitalijui pavyks susisiekti su Dimka ir kažką gauti. Paskutiniais duomenim Jie gyveno Starodubovskaja gatvėje. Nors galvoje ir kirba skaičiukas 43, bet neesu įsitikinęs dėl namo numerio. Boskos namas Ukemrgėj irgi 43, galbūt čia painiojuosi. Pabandžiau pažiūrėt, kaip tas Brianskas atrodo:


View Larger Mapjavascript:void(0)

ir čia tik maža jo dalis.

Čia Vitalijaus atsakymas:
Есть у него брат эдик, и я думаю это тот человек которго ты ищешь, потомучто он приехал в россию в 90-х как раз откуда-то с вашего края. заходит и правда наверно редко, работа у него такая. Вижу я его редко, но если надо могу его специально посикать и передать ему информацию каку-нить если тебе это нужно. Пиши.


2009-05-03

Atsakymas į visus klausimus

Daina dabar pradėjo visko klausinėt. Ir apskritai pliurpia visą dieną be perstojo. Jei neturi ką kalbėt tai dainuoja dėliodama atsitiktinius skiemenis ir gaunasi kažkas panašaus:

Jama seta kirdu mal
Tyrum tala cypuną
Mama rila kukutaj
mulu pulu balalai...

Ir kiaurą dieną (kantrybė pas Liną geležinė). O jei ji pamato, kad kas nors ką nors veikią, iškart: - ką čia darai? O kam darai? Ar tu čia kažką darai? Kaip čia darai? O kodėl darai? ...

Ir jei pradedi atsakinėt į jos klausimus ir viską aiškinti, tai gali tęstis visą amžinybę, nes po kiekvieno atsakymo, Daina klausimų sugalvoja du kart daugiau nei atsakiau iki šiol. Kažkada pritrūkęs kantrybės pasakiau: - o tu pabandyk pati atspėt. - Efektas neįtikėtinas. Matyt mano visi paaiškinimai ne taip skambėjo kaip Daina norėdavo, todėl ji klausdavo vėl ir vėl, o kai ji pati atsako į savo klausimą (pasirodo ji viską puikiai žino tik, matyt, nori išgirst patvirtinimą), jai kaip tik to ir pakdavo. Na ne visada, bet didžąją dalį pavykdavo :) O jei aš pasakau, kad neatspėjai, o ji būna teisi - prasideda smagus ginčas ir įrodinėjimai, kad aš darau būtent tai ką ji sako :)
Siūlau išbandyt.

"man" ir "dar"

Giedrė labai gerai įvaldė pora žodžių, kurių praktiškai jai pilnai pakanka, kad linksmai ir sočiai gyvent :)
Jei ko nors nori - pribėga ir sako "man". Arba, tik Laimis užlipo ant kėdės prie stalo ir pradėjo piešti, čia prilėkė Giedrė, stumia Laimį šalin ir šaukia "man!".
O jei jai kas nors patiko tada ji sako "dar". Gauna saldainį, suvalgo jį, tada "dar". Arba baigiasi filmukas, o Giedrė vėl pirmoji "dar". Pradedi ją kutent visaip, ta krykščia, rangosi. Nustoji, o ji nusiramina ir rimtu veidu sako "dar". O jei pradedi "virt košę" tai tas "dar" gali kartotis kokius 50 kartų. Aišku tiek dar nieks neištvėrė :)

Laimis aiškinasi kas yra kas

Kartą kapinėse Laimis labai susidomėjo kas yra senelė, kas yra mamos senelė ir senelės mana ir panašiai:

2009-05-02

Supertux

Turiu bėdą. Kai tik instaliuojau namie Windowsus - visi žaidžia "solitaire" ar kaip ten jį, na žodžiu pasiansas kortomis. Kai tik namie Linux - neimanoma nukrapstyt nuo kompo nes ten yra Supertuksas. Ir žaidžia visi paeiliui, net Lina!!!:

2009-05-01

mts2avi canon hf100 avchd

Pagaliau radau kaip konvertuoti avchd (mts, m2ts) failus i normalu (ziurima per betkuri pisiuka) arba youtubui, tinkama formata.
cia pirmas testas:


konvertavimui naudoju toki scripta:

petrasl@petrasl-desktop:~$ cat convert.sh
mencoder $1 -o $1.avi -oac copy -ovc lavc -lavcopts vcodec=mpeg4:vbitrate=10000 -fps 50 -vf scale=1280:720
petrasl@petrasl-desktop:~$

o poto tokia masofke :
for i in `ls *.mts`
do
~petrasl/convert.sh $i
done

Gaunasi mazdaug 3kart mazesnis svoris lyginant su source.