2008-11-05

Pagaliau pradėjau geneologinį medį

Saviveilka

Vakar vakare, kaip ir kasdien, nueinu pasiimti Laimio iš darželio. Į rūbinę įkiša galvą auklėtoja Daina ir duoda man kažkokį lapelį. Sako:
-Čia va, atrodo, Laimutis jūsų... taip jis, čia už keramikos būrelį reik sumokėt.
Aš išpūčiu akis:
-Tai, kad, turbūt, ne... mes į šokius vaikštom...
-Taip taip, į šokius irgi!
Ima ji mane už rankogalio ir tempia prie stalo. Atverčia sąsiuvinį su pliusiukais:
-Va, Laimis jau du mėnesius vaikšto į keramikos būrelį.
Aišku aš sutinku, negi ten ginčysies ;) Aš paskiau Laimį paklausiu. Pinigų su savim, aišku, tiek neturiu, pažadu atnešti vakare. Kai paklausiau Laimi kaip ten su tuo keramikos būreliu, tai tas sako:
-Žinai, man keramika patinka.
-O šokiai jau nebepatinka? Sakiai, kad nori vėl į šokius kaip pernai.
-Ne, šokiai irgi patinka, bet keramika labiau patinka. Man ten labai smagu. Ten mes su moliūgu darom laivus, bliūdus. Ten pamerki moliūgą į vandenį ir jis sukietėja.
-Tai gal ne molūgą bet molį?
-Aha, moooliuuuką, sakau.
Aš nusijuokiu, o tas:
-Ne, tikrai sukietėja, nejuokis...
Galiausiai išsiaiškinau, kad jis pats pakalbėjo su draugais ir nuprendė lankyti keramikos būrelį. Nauja dieta tėčio piniginei ;)
Čia gal ne į temą, bet patiko vieno bendradarbi oposakis: "Va, 100 vatų lemputės nakčiai neišjungi - ryte sumuštinis jau be sviesto" ;). Reik atsimint, gerai skamba!

O čia pora kadrų iš paskutinio mažo susibūrimo - Domygos ir Dainos gimtadienio:

Pradžioj buvom labai kukūs

Kaikas nesiruošė net pradėt švęst

Poto taip įsismaginom

Kad lūžom kur papuolė

Ir taip dvi dienas ilsėjomės ;)