2008-11-05

Pagaliau pradėjau geneologinį medį

Saviveilka

Vakar vakare, kaip ir kasdien, nueinu pasiimti Laimio iš darželio. Į rūbinę įkiša galvą auklėtoja Daina ir duoda man kažkokį lapelį. Sako:
-Čia va, atrodo, Laimutis jūsų... taip jis, čia už keramikos būrelį reik sumokėt.
Aš išpūčiu akis:
-Tai, kad, turbūt, ne... mes į šokius vaikštom...
-Taip taip, į šokius irgi!
Ima ji mane už rankogalio ir tempia prie stalo. Atverčia sąsiuvinį su pliusiukais:
-Va, Laimis jau du mėnesius vaikšto į keramikos būrelį.
Aišku aš sutinku, negi ten ginčysies ;) Aš paskiau Laimį paklausiu. Pinigų su savim, aišku, tiek neturiu, pažadu atnešti vakare. Kai paklausiau Laimi kaip ten su tuo keramikos būreliu, tai tas sako:
-Žinai, man keramika patinka.
-O šokiai jau nebepatinka? Sakiai, kad nori vėl į šokius kaip pernai.
-Ne, šokiai irgi patinka, bet keramika labiau patinka. Man ten labai smagu. Ten mes su moliūgu darom laivus, bliūdus. Ten pamerki moliūgą į vandenį ir jis sukietėja.
-Tai gal ne molūgą bet molį?
-Aha, moooliuuuką, sakau.
Aš nusijuokiu, o tas:
-Ne, tikrai sukietėja, nejuokis...
Galiausiai išsiaiškinau, kad jis pats pakalbėjo su draugais ir nuprendė lankyti keramikos būrelį. Nauja dieta tėčio piniginei ;)
Čia gal ne į temą, bet patiko vieno bendradarbi oposakis: "Va, 100 vatų lemputės nakčiai neišjungi - ryte sumuštinis jau be sviesto" ;). Reik atsimint, gerai skamba!

O čia pora kadrų iš paskutinio mažo susibūrimo - Domygos ir Dainos gimtadienio:

Pradžioj buvom labai kukūs

Kaikas nesiruošė net pradėt švęst

Poto taip įsismaginom

Kad lūžom kur papuolė

Ir taip dvi dienas ilsėjomės ;)

2008-06-27

Giedrės gimtadienis

Kažkaip jau čia taip gaunas, kad Giedrė darosi toks miško vaikas. Pradėjom nuo to, kad mėnesiui iki gimstantjau jau pratinom pire uodų ;) Poto pirmas jos piknikas buvo lugiai dviejų mėnesiu sukakties proga. Poto krikštynos kažkur vidury girios, dabar pirmasis gimtadienis vėl miške.
Čia tik atvykom ir aš pradėjau kraut palapinę iš mašinos o mergos puolė apžiūrinėti teritoriją. Sprendžiant iš giedrės šypsenos pieva jai labai patiko, arba kuteno ;)
Vakarop buvo pradėję lynoti. Vėliau pragiedrėjo. Naktį vėl lijo, Bet rytas ir sekanti diena tai buvo labai liuks.

Agis nuobodžiauja ir matyt laukia kol visi pabus ir pradės ką nors valgyti. Tada jau pradės "daboti" dešreles ir kitus skanėstus.

Na štai ir sulaukėm valgančiųjų ;)
Čia Audrius, kaip visada labaiusiai mėgiamas vaikų.
Šitą polietileno plėvelę atsivežiau, kad padaryt pirtį, bet kažkaip neradau palapinių strypų atskirai pirkti nei "Senukuose" nei "Ermitaže", o firminėj parduotuvėj 2 strypukai po 700mm apie 17 litų - brangoka manyčiau. Beje, čia prie ežero ir akmenų nėra. Nors poto radom namuko pamatus, kur daaaau daug akmenų. Bet vistiek plėvelė labai pravertė. Padariau pastogę, Lina dar pakoregavo - padarė sieną ir tada per visą "lietaus sezoną" sėdėjom lauke ir mėgavomės gaiviu oru. Kitą dieną dar patiuninom stogą, nes kai vėjas papūsdavo jis pasikeldavo ir tapdavo panašus į areną ;)
Čia ryte Gintas bando įpūsti ugnį.
Tipo maišau makaronus su iilgu ilgu šaukštu. Šį kartą ir puodo laikiklį pasidarėm labai prabangų. Laužas paprastai "juda" ir pakabinus puodą ant vienos karties reikia ugnį stumdyt po puodu. Labai nepatogu. Sprendimas: įkalt trečią šakę ir padėt ant x skersinio y skersinį ;) Ir taip turėsim pilną x y sistemą. O jei dar puodą pagabinsim ant grandinės kurią galima trumpint ir ilgint - turėsim pilną trimatę sistemą. Gerai aš čia pasakiau ;)
Čia, kaip ir pridera jubilijatei, terliojasi kiek tik gali ir daro beleką.
Tylus vakaras, berods antra naktis. Likom sėdėt Lina, Audrius, Tomas Agis ir aš. Lietaus nebuvo, tai sėdėjom ir spoksojom į degantį laužą, gėrėm kas ką turėjom ir tiesiog kalbėjom apie beleką.
Kitą rytą, o gal jau dieną, Laimis nei iš šio nei iš to sumąstė išsiplaut galvą. Na ir tegu.
Tuoj gersim arbatą.
Paskitinį rytą vaikus pakėlėm truputį anksčiau, nes plaukiojo įtartini debesėliai ir labai nenorėjau pakuot šlapios palapinės. Todėl Daina buvo truputį pikta ir suirzus, na panelė gi ;)
O giedrė kaip visada atsikeldavo pirma ir pradėdavo žadinti visus. Gerai, kad Lina ją "nugesindavo". Oer pietus Giedrė dalinosi čipsais su amžinai "alkanu" Agiu ;)

Laimis labai norėjo žvejoti, bet aš nepasiėmiau meškerės. Tai pririšau jam prie lazdos virvės galą su konkorėžiu. Laimis sako:
- Žinai čia turi būt kabliukas.
Na ką aš, sakau:
- O čia kimba ir be kabliuko, tiesiog ant konkoriežių.
Laimis:
- ne, tėti, turi būt.
Kabliuko neturėjau todėl kurį laiką žvejojo ant konkoriežio. Poto susirado Audriaus meškerę, užsidėjo liemenę ir atkakliai pradėjo žvetoj. Ir nepatikėsi, po kurio laiko girdžiu, - pagavau, pagavau...
Ir vat Laimio pirmoji žuvelė su raudonom akim ;)

čia dar keletas nuotraukų iš telefono:
Kai važiavom truputį ne ten nusukom ir davažiavom iki kažkokių šaudyklų zonos.
Gintas su Rasa atvažiavo po lietaus, todėl po palapine turėjo kažką pasitiesti kad neperšlaptų. Kai išlankstėm brezentą pamatėm, kad SEB`as mus persekioja ir miške ;)
Švaruolė giesdrė ;)
Čia kažkaip mistiškai Giedrė ištiesų tapo švari. Tai pasvarstėm ir nusprendėm, kad poto kai ji valgė buvo išsitepliojisi kokiais dešros riebalais. Tai manom, kad Agis ją ir nuprausė, nes labai jau kvepėjo ;)
...Įškelt vėliavas.... Pastabiausias pasirodo Audrius, nes nei man nei Gintui neužkliuvo užrašas ;)
Ieškodami dar vieno ežeriuko priėjom tokią dykynę.
O kaip sužinojau poto, keli medžiai paliekami paukščiams, geniams ir visokiem kirm
Ką čia bepridursi...
Tik nepagalvok, kad čia Gintas sugriovė tiltelį. Mes kaip tik jį remontuojam. Kirvis čia buvo skirtas vinims traukti, o ne liepteliui kapot ;)
Nos arkliukas ir Giedrės dovana, bet suposi visi ;) Na aišku vaikai.
Laimis spokso į žuveles.
Daina sugalvojo, kad pomidorus reikia nulupti. Tai vat čia ji po pomidoro lupimo.

Tai va. Mano manymu piknykas pavyko labai gerai. Lietus turistautojams tikrai nekliūtis. Pasilikom dar ir trečiai nakčiai nors buvom žadėje nakvot tik dvi. Tiesa pasakius nespėjau parvažiuot namo ir vėl užsimaniau atgal. Ech... Nereikia nei Palangos nei Jūros, nei šiltų kraštų. Viską kas geriausia turim patys ir visai čia pat. Vos už 90 km., o gal ir dar arčiau.



View Larger Map

2008-03-27

Kaip Giedrė tapo šviesuoliu

Vieną kartą Laimis sako Linai:
- Žinai, aš šviesuolis, Daina šviesuolis, tu šviesuolis, tėtis šviesuolis, o Giedrė tamsuolis.
Lina sako: - o kodėl Giedrė tamsuolis?
-Na tamsuolis Giedrė, tamsuolis.
Aišku tai pir nesupratom kodėl mes šviesuoliai, o giedrė tamsuolė. Ir apskritai kąjis turėjo omenyje sakydamas šviesuolis. Po kurio laiko nuspręndėm Giedrę savai padaryt šviesuole ;) Pats procesas atrodė va taip:

Kunigas labai norėjo nusifotografuot su vaikais prie pečiaus. Dar klausė: - "ar malkos matosi?" ;)

O čia visi šventės dalyviai:
Po ceremonijos kunigas, dabar jau Giedrę - Mariją, nunešė iki pat mašinų:
Pati ceremonija vyko vidurį miškų labai jaukioj Bobriškių (žemėlapiuose Babriškiės) bažnyčioje. Visos bažnyčios dydisturbūt apie 50 kvadratinių metrų. Viskas taip minimaliai, du langai, mini viškos, mini zakristija, mikro stacijos ir viskas taip ten fainai, na tiesiog toks jausmas kaip namie. Kunigas ir tas kaip geriausias draugas toks paprastas, toks savas be jokių oficialumų. Na labai gerą įspudį paliko. Žodžiu, nuvažiuok va čia ir pats pamatysi


View Larger Map

2008-02-12

Pelėkautai

Tai va. Pagalvojau, kad reik kažką apie Giedrę parašyt. Nes paskutiniu metu jai kažkaip vis nesiseka. Čia vieną naktį nusirito nuo lovos. Bet viskas ok, net mėlynės neužsidirbo. Miegojome dar tame nesuremontuotame kambaryje, o ten grindys buvo linoleumu dengtos. Jis toks minkštas truputį. Na bent jau už laminatą minkštesnės. Tai vat miegojom miegojom ir tik plumt kažkas... Kaip sakant "otdelalis liogkim ispugom". Na aš tai labai išsigandau. Lina sakė nespėjo išsigąst.
O vat vakar tai visai tokia komiška situacija buvo. Turim tokią vaikštynę pasiskolinę iš Ginto (bendradarbio). Ir Laimis su ja išmoko vaikščioti, ir Daina ir Giedrė dabar raliuoja po visus kambarius. Tai vakar, kažikaip girdžiu tik: - aaaaaaa..... aaaaaaa..... Atlekiu į kambarį, o ten Giedrė drypso ant žemės su vaikštyne. Matyt kažką labai norėjo pasiek, tai stūmėsi stūmėsi atbula, kol vaikštynė emė ir susilankstė. Tada aišku ji klest ant žemės, o vaikštynė kaip pelėkautai ją cap per puse ir nepaleidžia. Na Giedrė, aišku, į paniką ir rėkt ;)
Tokie tad Giedrės paskutiniai nutikimai. Beje jau antrą naktį miegam naujai suremontuotame miegamajame ;)
O čia ta įžimioji vaikštėnė. Gintas sakė jis pats joje užaugo ir abu jo vaikai. Turbūt reiktų jai medalį prisegt už tai kiek ji žmonių "ant kojų pastatė" ;)

2008-01-28

Kas sekantis?

Vakar sugalvojau parašyt blogiuką "Kas sekantis?", nes dar nežinojau. O dabar jau žinau. Bet temos jau nebekeisiu.
Praeitą ketvirtadienį vakare Lina parnešė iš parduotuvės saldainių. Laimis kaip visada taip tyliai ir gražiai gražiai (nes labai norėjo), - prašau duoti man saldainių. O Daina išgirdus apie saldainius, - myte, myte noju myte.... Na, gavo jie ten po viena čiulpinuką, o po keliu akimirkų Laimis pareina į virtuvę ir tik beeeee... dalį skrandžio turinio ant grindų. Po to, berods Lina, nuvedė jį greit į vonią, o ten jis vėl beeee... Atsigavo bachuriukas truputį, tada ir sako Linai, - žinai, nebenoriu daugiau saldainių. Man tai priminė tokį seną tarybinį multiką apie drakoniuką, kaip jis ten per teliką į šokolado fabriką papuolė, valgė valgė ir po to jam nepasisekė. Atrodo "Šokoladinė pasaka" vadinasi. Tai Laimis labai panašiai ten kalbėjo. ;) Kažkaip iškart supratau, kad čia bus rotas, nes prieš kelias dienas darželio auklėtoja minėjo, jog blūdyja po darželį virusas roto. Sakė jei ką tai žinokit. Tai vat ir žinojom.
Rotas nebe naujiena, procedūra aiški - kas 10 minučių po šaukštelį rehidrono. Taip visą naktį, kažkur iki 6 ryto, prakankinau vargšelį. Bjauriausia tai paryčiais būna, kai po nakties pykinimų labai norisi gerti, o daug negalima duot, kad vėl nepradėtų vemt. Tai net gaila darosi, kai tas verkia ir sako, - noriu gerti, - o pats turi to gėralo ir negali duot.
Per naktį pora filmų pražiūrėjau. Penktadienį darbe toks kaip vandeny jaučiausi. Viskas aplink greit laksto, o aš negaliu pajudėt greičiau, vaizdas vėluoja ;) Miego trūkumas kazkaip jautėsi, o dar pavalgius pietus tai praktiškai teko kautis. Gerai, kad turėjau tokio fizinio darbo, o ne prie klaviatūros, nes tuomet tikrai būčiau gavęs malkų nuo liuliuko. O Laimis per penktadienį ir atsigavo.
Šeštadienį miegojau kaip šeškas iki pat pietų, kol nepažadino Linos iškepti varškėčiai pietums.
Šeštadienį vakarop, kirmėlė apsigyveno pas Dainą (taip Laimiui aiškinau ;)). Bet Dainai kaip tai lengviau viskas praėjo. Ją gal tik 4 ar 5 kartus supykino. Naktį vėl filmus žiūrėjau. Kadangi Dainos iki pusės keturių daugiau nei kart nebeprasibudo tai lūžau ir aš. Prasibudau, žiūriu Lina šalia, o Dainai lyg ir bloga. Blyn, pagalvojau, atsiguliau šalia Dainos, kad padėčiau jai jei bloga bus, o va kaip išėjo.
Vakar Lina nuo pat ryto slampinėja tokia paliegus. Vakarop pasireiškė viruso požymiai. Vakar vakarte galvoju ir kas gi sekantis bus? Giedrė ar aš.
Šiandien ryte Lina dar nekaip jautėsi, o ir per pietus skambinau, sakė dar vis bloga. Aš po pietu pradėjau jaustis kažkaip keistai. Taiva. Jaučiu, kad tas sekantis esu aš ;)