2007-08-23

Piknikas

Karts nuo karto su pažystamais susiorganizuojam tokį taip vadinmą piknyką. Praeitą penktadienį pasiėmiau išeiginę ir ketvirtadienį vakare visi penki išvažiavom prie Šnieriškių Alnio ežero. Truputį susivėlinom išvažiuot todėl prie ežero atsiradom jau pradėjus temti. Žinoma dar ne iš pirkmo karto radau privažiavimą prie ežero. Bet kai jau ir radom tai buvo šaukštai po pietų. Kadangi trečiadienis buvo ne darbo diena (žolinės) matyt visi jau nuo treęiadienio ar net nuo antradienio kiurksojo ten. Taigi pirmoj aikštelėj pamatėm gal apie 10 palapinių, antroj - toj kur Šemetos geriausioj irgi gal kokios penkios. Ir taip iki pat galo. Tik pačiam gale, prie tokio upeliuko, kur kažkada buvau ikritęs su telefonu buvo laisva, tačiau čia ir turėjo būt laisva, nes normalaus priėjimo prie kranto nebuvo, viskas apaugę, užžėlę. Žodžiu pasikeitę į blogąją pusę.
Susiskambinau su Gintu ir nuspręndėm važiuot prie Ašokinio. Kad būt arčiau važiavom žvyrkeliu pro Labanorą, Lakają iki pat Šakališkių. Aišku kol davažiavom iki Šakališkių buvo visiškai tamsu ir surast tą privažiavimą prie ežero, kur buvau tik vieną kartą ir tai dienos šviesoj, pasirodė ne taip jau ir lengva. Blūdijom blūdijom, miško takeliai užsupo Dainą ir ta apsivėmė, Giedrė valgyt užsimanė, Laimis irgi pavargo nes neužilgo užmigo. Gal po geros valandos klaidžiojimų nusprendžiau gryžt prie sankryžos ir palaukt Čiegio su Eriksonu, kurie tuo tarpu buvo prie Pabradės. Dar po valandėlės visi susitikom ir dasikapstėm iki vandens. Kaip poto pasirodė aš iš pat pradžių važiavau teisingai. Viską supainiojo naujai pastatytas ženklas įspėjantis apie Labanoro regioninį parką.
Pasistatėm palatkes, suguldėm vaikus, o patys sėdom prie stalo įsipilt alkoholio į pilvus. Buvo labai tvankus vakaras. Ilgai nevakarojom nuėjom gult.

Kadangi ryte atsibudau prie durų nusprendžiau perstatyt palapinė į lygesnę vietą, ne su tokia didelia nuokalne. Penktadienis praėjo gan linksmai. Saulė nešvietė, karts nuo karto palašnodavo, bet buvo pakankamai karšta, kad lyst į palapines.

Poto sumanėm plaukt į kitą krantą apsidairyt. Ten radom kelmų kuriuos parsitempėm.

Gintas parsitempė ir dėlių kojose, kurias poto deginom.

Mum su Tomu kažkaip patiko kelmų plukdymas ir mes vėl atsiradom kaimynų iškylavietėj. Šį kart susikonstravom plaustą ir susikrovėm visas paruoštas malkas ir porą suoliukų nes vakarę žadėjo atvykt mūsų "pastiprinimas" - Čeka, Alvydas su Ramaške, Audriaus draugelis.

Šeštadienį žadėjo prisijungt Audriaus žmona su dukra tad visi puolė skustis.

Žmona neatvažiavo. Užtat po piet, pasirodė saulė.

Kaimynai atplaukė pasiskolinti sliekų ir pakviest į svečius.

Poto žvejojom.
Jau po dvylikos į svečius keliavo abu Tomai. Vienam iš jų nenuskilo ir įkrito į laužą.

Ir triusikai ir užpakalis tokie patys.
Sekmadienį gamta apsidžiaugė kad iškylautojams baigiasi laikas ir padovanojo saulėtą gražią dienelę. Gerokai po piet visi susirinkom manatkes ir papiorli namo. Pakeliui Rasa prakiurdė padangą teko sustot ir pasikeist.


Tai vat tiek. Savaitgalis pavyko. Vertinčiau 10 balų.