2005-11-30

Happy Day

Čia mes, kai tuokėmės iš tikrųjų. Pirmą kartą mus sutuokė valstybė, o po poros metų susituokėme bažnyčioje. Po ceremonijos tik su dviem paliudijusiais nukūrėme į Trakus. Laisvai praėjom net pro muzikantus - neatrodėme kaip tradiciniai "jaunieji".



Po visų Trakų nuvažiavome į Belmontą. Ten pasivaikščiojome ir ne vėlai vakare grįžom pasiimti savo Laimio, kuris, matydamas mus bažnyčioje prieš altorių, labai norėjo irgi prie pat šalia mūsų būti :)


Čia ant tiltelio lyg būtume kokiam Paryžiuj.



Čia nuotaka pozuoja :) - sakyčiau neblogai aš čia atrodau.

2005-11-28

Į darželį

Šiandien į darželį važiavom truliku. Taip vyriškai beveik iki pat stotelės nukeliavom. Pakeliui visas kates pakalbinom. Prie vieno namo jų ten gal keturios buvo ir puolė sekti. Kai perėjom kelią buvo ištarta visiems gyvenimo atvejams tinkanti frazė: "Apaaaa!" (intonacija kylą į galą). Iki truliko teko pabėgėt nes nenorėjau laukt. Laimiui patiko, nes sakė "aaAaaaaAaaaaAaaaaa...". Įlipom į truliką. Žmonių daug. Visi labai rimti ir skaito "15 min." laikraščius. Vos prasibroviau iki truliko priekio kad nusipirkt talonėlį. Visai nenorėjau sėst, bet kažkokia moteriškė pasakė kažkaip, ...o koks buratinas ar tai čipolinas, dabar nepamenu. Ji atsistojo užleido vietą. Pasodinau Laimį, pats nusipirkau talonėlį. Kažkas iš galo: "paduokit prašau laikraštį". Kažkas paėmė, padavė. Po to dar kažas: "paduokit..." Tada aš paėmiau visus likusius ir padaviau į galą, kad daugiau neprašytų. Ten gale išgirdau tą patį balsą: "a gal kam nors reik laikraščio?". Kažkas pradėjo juoktis. Laimis burzgė visaip, imitavo troleibusą. Ūžė, zvimbė puse kelio, poto kai nusibodo, pradėjo tabaluot kojomis ir spardyt viena koja mane kita - kažkokią panelę, kur šalia stovėjo. Maniau, tuoj ta pradės klykt, nes taip nepatenkinta lankstėsi ir valėsi vis. Bandžiau ramint Laimį, tada tas užsimanė atsistot ant kėdės. Padėjau jam, kad tokios moteriškės, kuri šalia sėdėjo visai neišstumtų, nes Laimis jau buvo isitaisės ant pusantros kėdės. Pradėjo Laimis žiūrėt pro aprasojusį langą. Pamaniau, parodysiu, kad reik nusivalyt langą ir galės matyt normaliai. Brūkštelėjau ranka, pasakiau: "va, pasivalyk ir geriau matysi". Tada Laimis su tokia nuostaba: "aaaaaaaaa..." ir puolė valyt langą. Nuvalė visą. Ir tai kaimynei, kurios vos nenustūmė nuo kėdės nors ji sėdėjo nugara į langą. Tada, kai tik trulikas sustodavo Laimis kaskart nustebdavo ir taip garsiai, kad ne tik ta panelė kuriai spardė į koją juokėsi bet ir tie "rimtieji", kurie tipo skaitė "15 min.". Kai atvažiavom į vietą kažkas pamojavo Laimiui ir pasakė atę. Pėjom šimtą metrų ir vėl aišku: "Apaaaaa!". Taip nujojom iki pat darželio. Brrrr, jau šalta lauke, o kai pamiršti kepurę tai tikrai nesmagu.
O čia šiaip prisiminimui, kaip buvo šilta kai žiūrėjom į beždžiones:

2005-11-27

Užuomarša

Mūsų Daina kartais pamiršta kvėpuot. Valgo, šnopuoja ir po kiek laiko nutyla. Poto tik app... appp... appppp... kaip žuvytė ant kranto gulinti. Pradeda kvėpuot pati, nereikia ten jos niurkyt visaip, bet kiekvieną kart kai pamatau ją taip žiopčiojant išsigąstu.
Šiandien Laimis labai įnirtingai supė Dainą. Nors ji raičiojosi po visą vežimėlį jai patiko:

Supo supo kol galiausiai lūžo kaip niekad anksti, dar net devynių valandų nebuvo.


Na kolkas tiek. Einu Dainai akyte išvalysiu ir miegot. Ryt su truliku belsimės į darželį, nes reik palikt merginom mašiną, kad galėtų šiltai į polikliniką nuvažiuot.

2005-11-22

Procedūros

Vakar mūsų "patrankai" nurišo papuošalą nuo galvos :) Tą žalią tamponą turiu omeny. Poto pakeliui į darželį apsiverkė ir verkė kol paguldžiau darželyje į lovytę. Tai taip ir nesupratau ar dėl to, kad žaliojo atributo ant galvos buvo gaila ar šiaip kažkas darželyje skriaudė, nes jau trys kartai išeilės vis apsiašarodavo. Ketvirtadienį pravirko kai jau buvom nusirengę ir bandžiau pasakyt ate. Penktadienį pravirko kai nusirenginėjom striukę, na o vakar pakeliui - važiuodami nuo Narbuto kalno. Tiesa Meilutė sakė, kad pamiegojęs visai gerai jautėsi ir nebeliūdėjo. Tiesa šiandien nebeverkė ir ate pasakiau ir rankute pamojavo, o vakare kai pasiėmiau Rima sakė jog visiškai geras buvo.
Nuo tos baisios nakties nebeduodam Notropilo. Ir mano rodos matau rezultatus. Ta prasme, kad jis nebebūna piktas, irzlus. Jei ir susierzina gan nesunkiai galima perkalbėti. Nebemėto daigtų, naktį nesierzina, kada reikia ant puoduko. Tiesą pasakius aš jo po to karto ir neįkalbinėju eiti ant puoduko. Tegu pats kontroliuojasi, bijau ką irbesiūlyt. Kolkas labai gerai sekasi. Man rodos viskas juda į gerają pusę ;)
Ačiū Dievui.

2005-11-20

Trauma

Praeitą pirmadienį po eilinio susirinkimo suskamba telefonas. Numeris nematytas :( Pakeliu. Ten auklė Laimio. Sako: - "Čia va Laimučiui nelaimė nutiko, truluti.... na kaip truputi, ne truputį, bet stipriai... galvą prasiskėlė. Reiktų gydytojui parodyti, atvažiuokit." Uch kaip greit nulėkiau. Įeinu į grupę Laimis sėdi kruvina galva, vaikai taip per atstumą į jį spokso didelėm akim. Na man nebuvo tada juokinga. O Laimis tai, sakė biški paverkė ir viskas. Rezultate padarėm 3 siūles ;)

2005-11-19

Štai ką mes turime


Graži ar ne? Čia jai penkta diena. O laimis labai buvo nepatenkintas nes Daina užėmė jo lovytę:

O mama sakė, jog ji dabar sau gražiai atrodo: