2005-12-24

Ei, žmonės, kas ten man už nugaros?

Dainai labai baisu pasilikti vienai su broliu. Na jis jos specialiai neskriaudžia, jis tik besidžiaugdamas ją kartais kepšteli. ;)

2005-12-15

Seni žaidimai

Laimis prisiminė senus žaidimus, kai imdavo koki pagaliuka prikisdavo kam nors prie burnos ir tas turedavo ką nors pasakyti. Tik dabar dar jis bando tai atkartot. Visai neblogai gaunasi ;) Pavyzdžiui: muose (nosis), ikyte (akytė), muaka (smakras) ir taip toliau.
Kai Laimiui būna liūdna, jam labai greit nuotaika pasitaiso, kai Daina atsiranda šalia. Va dabar irgi taip buvo. Pakako paguldyt šalia Dainą, kaip visi kaprizai tuoj pat pasibaigė.
Pakaks, einu miegot, nes vakar trečią nakties teko važiuot į darbą tai per kursus iš pat ryto žiovava kaip užvestas.
Tarp kitko. Laimis, man rodos, jau sveikas. Nes ir apetitas atsirado ir nebevemia antra para. O aš vakar vidurivau, bet šiandien visai gerai jaučiuosi.
O Daina jau vakar sąmoningai nusišypsojo. Šiandien irgi šypsojosi.

2005-12-11

Sergam

Penktadienį labai panašiai nukeliavom į darželį. Aš į darbą. Gal po valandos skambina Rima (auklė) sako: - ateikit, čia Laimutis apsivėmė. Nulekiu, o tas sėdi ant lovo krašto toks baltas visas. Klausiu nuo ko, tai auklė sakė gal virusas koks. Na aš ten nelabai klausiau jos. Rengiu Laimį, ji ten kažką pasakoja. Poto atlekia šeimininkutė ir pasako kad dar viena mergaitė kitoj grupėj apsivėmė. Tada Rima sako: - žinot jis čia ne pirmas. Sakai: - kaip suprast ne pirmas. O ji: - na vakar pora vaikų šitoj grupėj apsivėmė. Na išvežiau aš Laimį namo ir palikau Liną "kariaut" su abiem ;) Gryžau į darbą. Nutariau pagaliau nueiti dėl vaikų draudimo pabaigt tvarkytis. Nueinu pas kolegą, kuris pradėjo tuos mano draudimus tvarkyt. O jo sūnus yra laimio grupiokas. Paklausiau aš jo kaip tavo vaikas laikosi, ar neserga. Ketinau pasakyt, kad nevestų į darželį ar bent pasisaugotų. O tas sako: - va vakar visus namus naktį apvėmė, tai šiandien į darželį jau ir nebevedėm. Tai va ir simptomai labai panašūs kaip buvo paskutinį syk, kai su Laimiu gulėjau ligoninėj. Kai atsirūgsta tai toks mielių kvapas. Tai tą penktadienį vėmė kelis syk. Šeštadienį jautėsi lyg ir gerai. Ryte tiesa vieną kartą apsivėmė.


Poto visą dieną valgė ir gėrė. Buvom pas "serą" ;) ten dar makaronų su vištiena paragavo. Gryžęs pradėjo labai gerti. įpyliau puse buteliuko, po minutės ateina: - dar. Na dar tai dar. Įpilu. Po minutės vėl: - dar. Dar įpilu. Ir ti noriu duot buteliuką, Laimis tik beeee, porciją ant žemės. Pauzė. Skraidinu Laimį į tuliką. Tik paleidžiu ir vėl: - beeeeeee. viską išvarė, atsigavo. Siūlau gert - nebenori. Poto dar šiek tiek išgėrė, sugraužė duoniuką ir nuėjom miegot. Paryčiais dar truputį vimtelėjo. Šiandien stengėmės duoti tokį vegetarišką maistelį, tai lyg ir nieko. dar nevėmė. Protestavo aišku šiek tiek, norėjo visokių skanėstų, bet apsiėjom. Na eisim miegot. Tikiuosi naktį nevems ir ryt jau bus sveikas.

Rytai

Senokai neberašiau. Noriu papasakot kokie būna pas mus rytai. Taigi atsikeliu, užkaičiu arbatą, kol vanduo šyla, nusiprausiu išsivalau dantis, tada padarau Laimiui arbatos ir jam miegančiam įduodu. Kol jis ją geria bandau aprengti. Kai jis baigia gerti aš būnu jį jau aprengęs ir pats apsirengęs. Tada dažniausiai nunešu jį tokį

ir bandau aprengti sriukę apauti batus. Visa tai kartais baigiasi va kaip:

Aišku ne visada. Kai būnu pats apsirengęs tada pasakau jam: - Eik pabučiuok mamytę ir eisim...
Laimis pašoka, svirduliuodamas nueina iki mamytės lovos, pabučiuoja ir kažkodėl visada pralinksmėja. Tada pasako ate ate ir su šypsena iškeliaujam.
Joo, o vakare taip nesinori eit miego...

2005-12-06

Bronė Špakauskienė Kuraitytė

Jei gerai esu nusipiešęs geneologinį medį tai ji išeina mano močiutės (iš mamos pusės) sesuo. Prieš kelias dienas buvo atvažiavusi mama ir atvežė kasetę. Sako ar gali perrašyt į kompiuterį ar kur nors. Ten tokie eilėraščiai, pora pasakojimų. Tai vakar rašiau ir klausiau. Gražūs eilėraščiai, bet labai liūdni, matyt gyvenimas toks. Pora ne tokių graudžių parašysiu:

PINIGAS

Tas pinigas, pinigas, pinigas,
Gal velnio yra išgalvotas,
Kad žmogus jam lenkiasi trilinkas
Ir kas gi nenor būt bagotas.

Dėl jo žmonės vargsta ir žeminas,
Dėl jo draugas draugą išduoda,
Dėl jo paaukotas gyvenimas,
Jis žmogui suteikia paguodą.

Dėl pinigo riejas ir žudo,
Kalėjimą randa ne vienas,
Jį griebia ir storas ir kūdas,
Juo tiki ir laukia kiekvienas.

Turtingą pakviečia į "cepse",
O vargšą "pikliau" pasodina,
Už pinigą valdžią nuverčia,
Už pinigą teisia ir gina.

Stipendijos laukia studentas,
Už pinigą meldžiasi ubagas,
Ir kunigas ir prezidentas,
Prie pinigo veržiasi klupdamas.


KAS GERIAU

Studentėlis "perluosavo"
Paskutiniais mokslo metais,
Kad į paskaitas linksniavo
Baigiančiais suplyšti batais.

O jo draugas nelaimingas
Dar labiau už jį sielojos.
Buvo jaunas ir turtingas
Tačiau neturėjo kojos.

Bėdžius masto pats sau vienas:
- Baigias mano vargo metai,
Baigiasi studento dienos.
Dirbsiu - bus tada ir batai.

Ir nusprendė: - nėr ko "dyti "
Ir rimtai susidūmojo,
Kad geriau be batū būti
Nei turėt batus be kojų.


Ten keleta žodžių, kur kabutėse tai nelabai supratau, nes ten ir tarmė tokia gryna gryna suvalkietiška su visokiais "stuba, ve, grabė, zelikas". Ir įrašas labai šnypščiantis, tai po nufiltravimo vietomis labai sunku suprast. O čia gabaliukas geneologinio medžio:






2005-12-05

Kalbininkas

Diena iš dienos Laimis vis daugiau pradeda kalbėt. Tiksliau ne kalbėt bet kažką burbuliuot savo kalba, nors intonacija tai labai išraiškinga. Kartais taip pataiko sudėliot garsus, kad gaunasi gan juokinga. Pirmadienį Lina buvo paskaitose, tuo tarpu mes trise pildėm viens kito norus namie. Daina nori ant rankų, Laimis "pieeesssst`", o aš pažiūrėt "Dangaus" (toks realybės šou per tv3). Kažkaip galiausiai visi gavom ko norėjom. Sėdžiu, žiūriu telika, pareina laimis su teptuku rankose. Blemba, galvoju, ir vėl jam reik ką nors pišt. Tas prieina ir sako: "Tu rūkai?" 8).
-Nesupratau? Kaip pasakiai? - tikrai išsižiojes paklausiau.
-Abu dabi si babala bu.... pieeessst`, - nemoku atkartoto jo unikalios kalbos ;)
Jooo, o aš maniau Laimis jau prakalbo Lietuviškai. Bet ir intonacija ir šitie žodžiai taip buvo aiškai pasakyti.
Poto vakar dar geras buvo. Išvažinėjam po gimtadienio namo. Ilipo Lina i mašiną, prisegiau Laimį gale, Šalia atsisėdo Linos močiutė. Atsisėdau aš pradėjau važiuot. Močiutė ten visaip Laimi kalbina ,cacina. Laimis kažką čiulba. Ir staiga Laimis taip tarytum močiutei:
- Nu, - trumpa pauzę, - sėdi?
Irgi taip garsiai aiškiai, o intonacija toia ironiška. Aišku visi lūžom iš juoko. Laimis irgi. Žodžiu dar viena topinė frazė. Tuoj pradėsim rimtai kalbėt, tada irašinėsim mp3. ;)

2005-11-30

Happy Day

Čia mes, kai tuokėmės iš tikrųjų. Pirmą kartą mus sutuokė valstybė, o po poros metų susituokėme bažnyčioje. Po ceremonijos tik su dviem paliudijusiais nukūrėme į Trakus. Laisvai praėjom net pro muzikantus - neatrodėme kaip tradiciniai "jaunieji".



Po visų Trakų nuvažiavome į Belmontą. Ten pasivaikščiojome ir ne vėlai vakare grįžom pasiimti savo Laimio, kuris, matydamas mus bažnyčioje prieš altorių, labai norėjo irgi prie pat šalia mūsų būti :)


Čia ant tiltelio lyg būtume kokiam Paryžiuj.



Čia nuotaka pozuoja :) - sakyčiau neblogai aš čia atrodau.

2005-11-28

Į darželį

Šiandien į darželį važiavom truliku. Taip vyriškai beveik iki pat stotelės nukeliavom. Pakeliui visas kates pakalbinom. Prie vieno namo jų ten gal keturios buvo ir puolė sekti. Kai perėjom kelią buvo ištarta visiems gyvenimo atvejams tinkanti frazė: "Apaaaa!" (intonacija kylą į galą). Iki truliko teko pabėgėt nes nenorėjau laukt. Laimiui patiko, nes sakė "aaAaaaaAaaaaAaaaaa...". Įlipom į truliką. Žmonių daug. Visi labai rimti ir skaito "15 min." laikraščius. Vos prasibroviau iki truliko priekio kad nusipirkt talonėlį. Visai nenorėjau sėst, bet kažkokia moteriškė pasakė kažkaip, ...o koks buratinas ar tai čipolinas, dabar nepamenu. Ji atsistojo užleido vietą. Pasodinau Laimį, pats nusipirkau talonėlį. Kažkas iš galo: "paduokit prašau laikraštį". Kažkas paėmė, padavė. Po to dar kažas: "paduokit..." Tada aš paėmiau visus likusius ir padaviau į galą, kad daugiau neprašytų. Ten gale išgirdau tą patį balsą: "a gal kam nors reik laikraščio?". Kažkas pradėjo juoktis. Laimis burzgė visaip, imitavo troleibusą. Ūžė, zvimbė puse kelio, poto kai nusibodo, pradėjo tabaluot kojomis ir spardyt viena koja mane kita - kažkokią panelę, kur šalia stovėjo. Maniau, tuoj ta pradės klykt, nes taip nepatenkinta lankstėsi ir valėsi vis. Bandžiau ramint Laimį, tada tas užsimanė atsistot ant kėdės. Padėjau jam, kad tokios moteriškės, kuri šalia sėdėjo visai neišstumtų, nes Laimis jau buvo isitaisės ant pusantros kėdės. Pradėjo Laimis žiūrėt pro aprasojusį langą. Pamaniau, parodysiu, kad reik nusivalyt langą ir galės matyt normaliai. Brūkštelėjau ranka, pasakiau: "va, pasivalyk ir geriau matysi". Tada Laimis su tokia nuostaba: "aaaaaaaaa..." ir puolė valyt langą. Nuvalė visą. Ir tai kaimynei, kurios vos nenustūmė nuo kėdės nors ji sėdėjo nugara į langą. Tada, kai tik trulikas sustodavo Laimis kaskart nustebdavo ir taip garsiai, kad ne tik ta panelė kuriai spardė į koją juokėsi bet ir tie "rimtieji", kurie tipo skaitė "15 min.". Kai atvažiavom į vietą kažkas pamojavo Laimiui ir pasakė atę. Pėjom šimtą metrų ir vėl aišku: "Apaaaaa!". Taip nujojom iki pat darželio. Brrrr, jau šalta lauke, o kai pamiršti kepurę tai tikrai nesmagu.
O čia šiaip prisiminimui, kaip buvo šilta kai žiūrėjom į beždžiones:

2005-11-27

Užuomarša

Mūsų Daina kartais pamiršta kvėpuot. Valgo, šnopuoja ir po kiek laiko nutyla. Poto tik app... appp... appppp... kaip žuvytė ant kranto gulinti. Pradeda kvėpuot pati, nereikia ten jos niurkyt visaip, bet kiekvieną kart kai pamatau ją taip žiopčiojant išsigąstu.
Šiandien Laimis labai įnirtingai supė Dainą. Nors ji raičiojosi po visą vežimėlį jai patiko:

Supo supo kol galiausiai lūžo kaip niekad anksti, dar net devynių valandų nebuvo.


Na kolkas tiek. Einu Dainai akyte išvalysiu ir miegot. Ryt su truliku belsimės į darželį, nes reik palikt merginom mašiną, kad galėtų šiltai į polikliniką nuvažiuot.

2005-11-22

Procedūros

Vakar mūsų "patrankai" nurišo papuošalą nuo galvos :) Tą žalią tamponą turiu omeny. Poto pakeliui į darželį apsiverkė ir verkė kol paguldžiau darželyje į lovytę. Tai taip ir nesupratau ar dėl to, kad žaliojo atributo ant galvos buvo gaila ar šiaip kažkas darželyje skriaudė, nes jau trys kartai išeilės vis apsiašarodavo. Ketvirtadienį pravirko kai jau buvom nusirengę ir bandžiau pasakyt ate. Penktadienį pravirko kai nusirenginėjom striukę, na o vakar pakeliui - važiuodami nuo Narbuto kalno. Tiesa Meilutė sakė, kad pamiegojęs visai gerai jautėsi ir nebeliūdėjo. Tiesa šiandien nebeverkė ir ate pasakiau ir rankute pamojavo, o vakare kai pasiėmiau Rima sakė jog visiškai geras buvo.
Nuo tos baisios nakties nebeduodam Notropilo. Ir mano rodos matau rezultatus. Ta prasme, kad jis nebebūna piktas, irzlus. Jei ir susierzina gan nesunkiai galima perkalbėti. Nebemėto daigtų, naktį nesierzina, kada reikia ant puoduko. Tiesą pasakius aš jo po to karto ir neįkalbinėju eiti ant puoduko. Tegu pats kontroliuojasi, bijau ką irbesiūlyt. Kolkas labai gerai sekasi. Man rodos viskas juda į gerają pusę ;)
Ačiū Dievui.

2005-11-20

Trauma

Praeitą pirmadienį po eilinio susirinkimo suskamba telefonas. Numeris nematytas :( Pakeliu. Ten auklė Laimio. Sako: - "Čia va Laimučiui nelaimė nutiko, truluti.... na kaip truputi, ne truputį, bet stipriai... galvą prasiskėlė. Reiktų gydytojui parodyti, atvažiuokit." Uch kaip greit nulėkiau. Įeinu į grupę Laimis sėdi kruvina galva, vaikai taip per atstumą į jį spokso didelėm akim. Na man nebuvo tada juokinga. O Laimis tai, sakė biški paverkė ir viskas. Rezultate padarėm 3 siūles ;)

2005-11-19

Štai ką mes turime


Graži ar ne? Čia jai penkta diena. O laimis labai buvo nepatenkintas nes Daina užėmė jo lovytę:

O mama sakė, jog ji dabar sau gražiai atrodo: